Česlovas Valdemaras Obcarskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Česlovas Valdemaras Obcarskas (g. 1929 m. liepos 18 d. Navasoduose (Novasaduose), Utenos apskritis) – poetas, medikas

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdamas moksleivis, 1944 m. kartu su seserim Emilija pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Angliją, ten 1952 m. baigė gimnaziją. Gavęs slaugos mediko diplomą, dirbo Kanadoje, taip pat Anglijoje – Liverpulio, Mančesterio, Londono ligoninėse (iki 1980 m.), žurnalo „Šaltinis“ redakcijoje (iki 1999 m.).

Rašė straipsnius, skelbė savo kūrybą išeivijos lietuvių spaudoje. Pasirašinėjo V. Milašiaus, R. Geležinio pseudonimais. Gyvena Notingame. Už darbą apdovanotas dviem medaliais.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščių rinkiniai: „Laikai neša žmones“ (1974), „Audrų išrauti medžiai“ (1988), rinktinė „Šviesos vandenynas“, poezijos rinkinys „Eilėraščiai vienišiems medžiams“ (1999).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]