Pereiti prie turinio

Ąsotenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Nepenthes
Rinčiuotasis ąsotenis (Nepenthes truncata)
Rinčiuotasis ąsotenis (Nepenthes truncata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Gvazdikiečiai
( Caryophyllales)
Šeima: Ąsoteniniai
( Nepenthaceae)
Gentis: Ąsotenis
( Nepenthes)
Ąsotenio paplitimas
Ąsotenio paplitimas
Ąsotenio ąsotėlis
Platusis ąsotenis (Nepenthes bicalcarata)
Gauruotasis ąsotenis (Nepenthes villosa)
Pūslinis ąsotenis (Nepenthes ventricosa)

Ąsotenis (Nepenthes) – ąsoteninių (Nepenthaceae) šeimos vabzdžiaėdžių augalų gentis.

Tai gana įdomūs augalai, turintys savotišką žiedą, gaudantį vabzdžius ir mintantį jų organinėmis medžiagomis. Specifinis vabzdžių gaudytuvas yra ąsotenio ąsotėlis, kuris įvairių rūšių skiriasi dydžiu ir forma. Tai pakitę lapai. Daugelyje genties augalų šių lapų paviršių dengia vaškiniai žvyneliai, todėl vabzdžių kojos slysta ir jie iš spąstų negali išlipti. Kai kurie ąsoteniai prisitaikę gaudyti tik tam tikros grupės vabzdžius. Grobį augalas privilioja nektaru, specifiniais kvapais, žiedų spalva; grobis dažniau ir greičiau įkliūva kai augalas drėgnas. Virškinimo sultys daugelyje genties augalų pasižymi klampiuoju tamprumu, todėl kuo labiau vabzdžiai stengiasi ištrūkti, tuo stipriau yra suvaržomi.

Kartais tokiuose ąsotėliuose neršia varlės, trumpam įsikuria šikšnosparniai, nes juose susidaro tam tikra ekosistema. Buvo pastebėta, kad iš šių ąsotėlių vandenį geria beždžionės. Patį ąsotėlį dengia dangtelis, kuris apsaugo nuo lietaus vandens, neleidžiandžio jam patekti į vidų, kad nepraskiestų esančių virškinimo sulčių.

Augalai paplitę Pietryčių Azijoje (Sumatroje, Kalimantane, Filipinuose), Madagaskare, Seišeliuose, Šri Lankoje, Indijos šiaurės rytinėje dalyje. Auga pelkėse, drėgnuose atogrąžų miškuose.

Šie augalai sparčiai nyksta, kadangi naikinamos natūralios jų buveinės, todėl nemažai rūšių įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą.

Auginamas gėlininkų kolekcijose. Išvesta įvairių veislių.

Gentyje yra apie 110 rūšių ir nemažai hibridų.