Pereiti prie turinio

Gyvūnų teisės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sigurdas (aptarimas | indėlis)
klaidų taisymas
Sigurdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:GT parshas.jpg|thumb|right|200px|Nors mokslas teigia<ref>{{cite web |url = http://www.rps.psu.edu/probing/pigs.html |title=Are pigs smarter than dogs? | publisher = Penn State University |accessdate=2007-10-07 }}</ref><ref>{{cite web
'''Gyvūnų teisės''' yra idėja, teigianti, kad gyvūnai nėra prekės ar žmonių nuosavybė, bei kad visos gyvos būtybės turi teisę į natūralų gyvenimą, laisvę ir kitus savo interesus.<ref name=EB3>"[http://www.britannica.com/eb/article-9007642/animal-rights Animal Rights]." ''Encyclopædia Britannica''. 2007.</ref> Gyvūnų teisių samprata teigia, kad žmonės negali elgtis su gyvūnais kaip su daiktais, jų savintis, įkalinti, auginti, skriausti, išnaudoti ir žudyti.<ref name=AAMC>[http://www.aamc.org/newsroom/reporter/oct03/animalrights.htm "'Personhood' Redefined: Animal Rights Strategy Gets at the Essence of Being Human"], Association of American Medical Colleges, retrieved July 12, 2006.</ref><ref>Taylor, Angus. ''Animals and Ethics: An Overview of the Philosophical Debate'', Broadview Press, May 2003.</ref>
| url = http://www.rps.psu.edu/probing/pigs.html |title=About pigs
| publisher = The Humane Society of The United States
| accessdate=2007-10-07}}</ref>, kad kiaulės yra aukštesnio intelekto negu šunys bei prilygsta savo protiniais gabumais 2,5 metų vaikui, jos yra plačiai auginamos žmogaus maistui (JTO maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis,<ref>{{cite web
| url = http://faostat.fao.org/site/409/default.aspx
| title = FAO Data Archives > Production > Live Animals
| publisher = Jungtynių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija }}</ref> 1/2 visų pasaulyje laikomų kiaulių yra užauginama bei paskerdžiama Kinijoje).]]
'''Gyvūnų teisės''' yra idėja, teigianti, kad gyvūnai nėra prekės ar žmonių nuosavybė, bei kad visos gyvos būtybės turi teisę į natūralų gyvenimą, laisvę ir kitus savo interesus.<ref name=EB3>"[http://www.britannica.com/eb/article-9007642/animal-rights Animal Rights]." ''Encyclopædia Britannica''. 2007.</ref> Šios ideologijos šalininkų nuomone, žmonės negali elgtis su gyvūnais kaip su daiktais, jų savintis, įkalinti, auginti, skriausti, išnaudoti ir žudyti.<ref name=AAMC>[http://www.aamc.org/newsroom/reporter/oct03/animalrights.htm "'Personhood' Redefined: Animal Rights Strategy Gets at the Essence of Being Human"], Association of American Medical Colleges, retrieved July 12, 2006.</ref><ref>Taylor, Angus. ''Animals and Ethics: An Overview of the Philosophical Debate'', Broadview Press, May 2003.</ref>


Vienas pagrindiniu gyvūnų teisių šalininkų argumentų yra tas, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi emocijas bei gali jausti skausmą, todėl teigiama, kad diskriminacija prieš gyvūnus, t.y. [[Rūšizmas|rūšizmas]], yra neteisinga, bei savo esmine forma niekuo nesiskiria nuo [[Rasizmas|rasizmo]], [[Seksizmas|seksizmo]], ar [[Homofobija|homofobijos]].
Vienas pagrindinių gyvūnų teisių šalininkų argumentų yra tas, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi emocijas bei gali jausti skausmą, todėl teigiama, kad diskriminacija prieš gyvūnus, t.y. [[Rūšizmas|rūšizmas]], yra neteisinga, bei savo esmine forma niekuo nesiskiria nuo [[Rasizmas|rasizmo]], [[Seksizmas|seksizmo]], ar [[Homofobija|homofobijos]].


Šios ideologijos kritikai teigia, kad gyvūnai iš esmės patys nėra pakankamai našūs daryti moralinių pasirinkimų bei sudarinėti sudėtingų socialinių susitarimų, todėl jie negali turėti ir moralinių teisių. Tokie filosofai kaip Roger Scruton mano, kad tik žmonės turi pareigas ir kad "išvados yra neišvengiamos: tik mes turime teises."<ref name=Scruton2>Scruton, Roger. ''Animal Rights and Wrongs'', Metro, 2000.ISBN 1-900512-81-5.</ref> Kritikai mano, kad nėra nieko klaidingo gyvūnų išnaudojime maistui, pramogoms (cirkai, zoologijos sodai ir kt.) bei moksliniams tyrinėjimams, nors kartu ir pripažįstama, kad žmonės turėtų vengti veiksmų, sukeliančių nereikalingą gyvūno skausmą.<ref name=Frey>Frey, R.G. ''Interests and Rights: The Case against Animals''. Clarendon Press, 1980 ISBN 0-19-824421-5</ref> Tokia pozicija dažniausiai vadinama [[Gyvūnų gerovė|gyvūnų gerove]], bei yra atstovaujama įvairių gyvūnų globos bei apsaugos agentūrų.
Šios ideologijos kritikai teigia, kad gyvūnai iš esmės patys nėra pakankamai našūs daryti moralinių pasirinkimų bei sudarinėti sudėtingų socialinių susitarimų, todėl jie negali turėti ir moralinių teisių. Tokie filosofai kaip Roger Scruton mano, kad tik žmonės turi pareigas ir kad "išvados yra neišvengiamos: tik mes turime teises."<ref name=Scruton2>Scruton, Roger. ''Animal Rights and Wrongs'', Metro, 2000.ISBN 1-900512-81-5.</ref> Kritikai mano, kad nėra nieko klaidingo gyvūnų išnaudojime maistui, pramogoms (cirkai, zoologijos sodai ir kt.) bei moksliniams tyrinėjimams, nors kartu ir pripažįstama, kad žmonės turėtų vengti veiksmų, sukeliančių nereikalingą gyvūno skausmą.<ref name=Frey>Frey, R.G. ''Interests and Rights: The Case against Animals''. Clarendon Press, 1980 ISBN 0-19-824421-5</ref> Tokia pozicija dažniausiai vadinama [[Gyvūnų gerovė|gyvūnų gerove]], bei yra atstovaujama įvairių gyvūnų globos bei apsaugos agentūrų.

05:57, 8 spalio 2007 versija

Nors mokslas teigia[1][2], kad kiaulės yra aukštesnio intelekto negu šunys bei prilygsta savo protiniais gabumais 2,5 metų vaikui, jos yra plačiai auginamos žmogaus maistui (JTO maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis,[3] 1/2 visų pasaulyje laikomų kiaulių yra užauginama bei paskerdžiama Kinijoje).

Gyvūnų teisės yra idėja, teigianti, kad gyvūnai nėra prekės ar žmonių nuosavybė, bei kad visos gyvos būtybės turi teisę į natūralų gyvenimą, laisvę ir kitus savo interesus.[4] Šios ideologijos šalininkų nuomone, žmonės negali elgtis su gyvūnais kaip su daiktais, jų savintis, įkalinti, auginti, skriausti, išnaudoti ir žudyti.[5][6]

Vienas pagrindinių gyvūnų teisių šalininkų argumentų yra tas, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi emocijas bei gali jausti skausmą, todėl teigiama, kad diskriminacija prieš gyvūnus, t.y. rūšizmas, yra neteisinga, bei savo esmine forma niekuo nesiskiria nuo rasizmo, seksizmo, ar homofobijos.

Šios ideologijos kritikai teigia, kad gyvūnai iš esmės patys nėra pakankamai našūs daryti moralinių pasirinkimų bei sudarinėti sudėtingų socialinių susitarimų, todėl jie negali turėti ir moralinių teisių. Tokie filosofai kaip Roger Scruton mano, kad tik žmonės turi pareigas ir kad "išvados yra neišvengiamos: tik mes turime teises."[7] Kritikai mano, kad nėra nieko klaidingo gyvūnų išnaudojime maistui, pramogoms (cirkai, zoologijos sodai ir kt.) bei moksliniams tyrinėjimams, nors kartu ir pripažįstama, kad žmonės turėtų vengti veiksmų, sukeliančių nereikalingą gyvūno skausmą.[8] Tokia pozicija dažniausiai vadinama gyvūnų gerove, bei yra atstovaujama įvairių gyvūnų globos bei apsaugos agentūrų.

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. „Are pigs smarter than dogs?“. Penn State University. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  2. „About pigs“. The Humane Society of The United States. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  3. „FAO Data Archives > Production > Live Animals“. Jungtynių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.
  4. "Animal Rights." Encyclopædia Britannica. 2007.
  5. "'Personhood' Redefined: Animal Rights Strategy Gets at the Essence of Being Human", Association of American Medical Colleges, retrieved July 12, 2006.
  6. Taylor, Angus. Animals and Ethics: An Overview of the Philosophical Debate, Broadview Press, May 2003.
  7. Scruton, Roger. Animal Rights and Wrongs, Metro, 2000.ISBN 1-900512-81-5.
  8. Frey, R.G. Interests and Rights: The Case against Animals. Clarendon Press, 1980 ISBN 0-19-824421-5