Vladislovas Sirokomlė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 188.69.198.1 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.62.32.225 keitimas)
Žyma: Atmesti
Stela (aptarimas | indėlis)
jei teisingai suprantu plius 12 dienų prie seno kalendoriaus, mirė rugsėjo 3 d. pagal seną kalendorių
Eilutė 9: Eilutė 9:
| gimimo data = {{Gimė|1823|09|29}}
| gimimo data = {{Gimė|1823|09|29}}
| gimimo vieta = [[Smolgava]], [[Minsko gubernija]]
| gimimo vieta = [[Smolgava]], [[Minsko gubernija]]
| mirties data = {{Mirė|1862|09|18|1823|09|29}}
| mirties data = {{Mirė|1862|09|15|1823|09|29}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| tautybė =
| tautybė =
Eilutė 31: Eilutė 31:
}}
}}


'''Vladislovas Sirokomlė''' ({{pl|Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz}}, [[1823]] m. [[rugsėjo 29]] d. [[Smolgava|Smolgavos]] palivarke, [[Minsko gubernija]] – [[1862]] m. [[rugsėjo 18]] d. Vilniuje, [[Vilniaus gubernija]]) – lenkiškai rašęs gudų ir lietuvių poetas.
'''Vladislovas Sirokomlė''' ({{pl|Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz}}, [[1823]] m. [[rugsėjo 29]] d. [[Smolgava|Smolgavos]] palivarke, [[Minsko gubernija]] – [[1862]] m. [[rugsėjo 15]] d. Vilniuje, [[Vilniaus gubernija]]) – lenkiškai rašęs gudų ir lietuvių poetas.


== Biografija ==
== Biografija ==
Eilutė 37: Eilutė 37:
Gimė [[Smolgava|Smolgavoje]] (dab. [[Baltarusija]]), neturtingų bajorų šeimoje. [[1833]] m. pradėjo mokytis [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau [[Naugardukas|Naugarduke]]. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. [[1844]] m. vedė. Santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė [[1852]] m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas V. Sirokomlė pradėjo kurti.
Gimė [[Smolgava|Smolgavoje]] (dab. [[Baltarusija]]), neturtingų bajorų šeimoje. [[1833]] m. pradėjo mokytis [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau [[Naugardukas|Naugarduke]]. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. [[1844]] m. vedė. Santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė [[1852]] m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas V. Sirokomlė pradėjo kurti.


[[1853]] m. persikraustė į [[Vilnius|Vilnių]], kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška. Gyvendamas Vilniuje susirgo [[džiova]]. 1853–1861 metais gyveno [[Bareikiškiai|Bareikiškių]] dvare ir ten sukūrė daugiausiai darbų.<ref name="vrsa">{{Cite web | title = Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Informacija apie savivaldybę | work = vrsa.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.vrsa.lt/index.php?857645636 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160424071209/http://www.vrsa.lt/index.php?857645636 | archivedate = 2016-04-24 }}</ref> Nuo [[1860]] m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski“, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. 1862 m. [[rugsėjo 18]] d. mirė. Palaidotas Vilniuje, [[Rasų kapinės]]e.
[[1853]] m. persikraustė į [[Vilnius|Vilnių]], kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška. Gyvendamas Vilniuje susirgo [[džiova]]. 1853–1861 metais gyveno [[Bareikiškiai|Bareikiškių]] dvare ir ten sukūrė daugiausiai darbų.<ref name="vrsa">{{Cite web | title = Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Informacija apie savivaldybę | work = vrsa.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.vrsa.lt/index.php?857645636 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160424071209/http://www.vrsa.lt/index.php?857645636 | archivedate = 2016-04-24 }}</ref> Nuo [[1860]] m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski“, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. 1862 m. [[rugsėjo 15]] d. <ref>Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga/ Lietuvos valstybės istorijos archyvas, fondas 604, apyrašas 20, apsk. vnt. 147, mirties metriko Nr. 192, skelbiama [https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/ARCH/604/20/147].</ref> mirė. Palaidotas Vilniuje, [[Rasų kapinės]]e.


== Kūryba ==
== Kūryba ==

13:24, 11 sausio 2020 versija

Vladislovas Sirokomlė
Herbas „Syrokomla“
Herbas „Syrokomla“
Gimė 1823 m. rugsėjo 29 d.
Smolgava, Minsko gubernija
Mirė 1862 m. rugsėjo 15 d. (38 metai)
Vilnius
Tėvas Aleksandras Kajetonas Kondratovičius
Motina Viktorija Zlatkovska
Sutuoktinis (-ė) Paulina Mitraševska
Veikla poetas
Vikiteka Vladislovas Sirokomlė
Parašas

Vladislovas Sirokomlė (lenk. Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz, 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgavos palivarke, Minsko gubernija – 1862 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija) – lenkiškai rašęs gudų ir lietuvių poetas.

Biografija

Vladislovas Sirokomlė jaunystėje

Gimė Smolgavoje (dab. Baltarusija), neturtingų bajorų šeimoje. 1833 m. pradėjo mokytis Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. 1844 m. vedė. Santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė 1852 m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas V. Sirokomlė pradėjo kurti.

1853 m. persikraustė į Vilnių, kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška. Gyvendamas Vilniuje susirgo džiova. 1853–1861 metais gyveno Bareikiškių dvare ir ten sukūrė daugiausiai darbų.[1] Nuo 1860 m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski“, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. 1862 m. rugsėjo 15 d. [2] mirė. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Kūryba

Kūriniuose figūruoja istorinės Lietuvos žmonės, istorija, gamta.

Pirmaisiais kūriniais, pasirašytais V. Sirokomlės slapyvardžiu, laikomi humoristinis veikalas „Regento Sikorskio mintys“ ir sonetų rinkinys „Atsiminimai apie Nesvyžių“. Taip pat parašė komedijas „Madinga žmona“, „Namukas miške“, „Kaimo politikai“, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę“, poemas „Margiris“, „Senieji vartai“, „Trys lietuvio dukros“, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos.

Parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ bei „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Pastarajame, išleistame 1857 m., aprašomi Trakai. Šie duomenys laikomi vertingu XIX a. istoriniu šaltiniu. Nuo 1860 m. išleido straipsnių rinkinį apie Nesvyžių.

Įamžinimas

Vladislovo Sirokomlės vardu pavadintos trys Vilniaus rajono ir viena Vilniaus miesto gatvė. Poetui atminti Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje buvo sukurta memorialinė lenta.

Šaltiniai

  1. „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Informacija apie savivaldybę“. vrsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  2. Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga/ Lietuvos valstybės istorijos archyvas, fondas 604, apyrašas 20, apsk. vnt. 147, mirties metriko Nr. 192, skelbiama [1].
  3. Bareikiškės, Sirokomlės muziejus