Vytautas Klemka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytautas Klemka (1924 m. rugsėjo 8 d. Rudikiškis, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskr. – 1991 m. rugpjūčio 14 d. Kaunas) – Lietuvos skulptorius, grafikas, tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė. 19461948 m. mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 19491961 m. Kaune dirbo Požėlos spaustuvėje.[1] 19611977 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė grafikos (estampai linoraižinio, oforto, akvatintos, sausosios adatos technika), tapybos (aliejinės tapybos, akvarelių, pastelių), skulptūros kūrinių. Kūrybos pagrindinės temos – žmogus, gamta, ypač daug sukūrė pajūrio vaizdų. Šeštajame dešimtmetyje daugiausia kūrė skulptūras („Mergaitė su pėdu“ 1951 m., „Valstiečiai“ 1952 m.). Grafikos kūriniai išsiskiria poetiškumu, precizišku štrichu, subtiliais tonais, ankstyvuosiuose vyravo tikroviškas, šiek tiek stilizuotas piešinys („Pirčiupio tragedija“ 19591960 m., „Tinklus taiso“ 1965 m.). Aštuntojo dešimtmečio kūriniai romantizuoti, poetiški („Kopų paukštis“ 1976 m., „Vėjas kopose“ 1984 m.). Grafikos technikomis sukūrė portretų (Vinco Mykolaičio-Putino portretas 1979 m., Dailininko Kajetono Sklėriaus portretas, Jono Šileikos portretas, abu 1983 m.). Akvarelės sukurtos panašia į K. Sklėriaus maniera, būdingi skaidrūs tonai, laisvas potėpis („Natiurmortas su kriaušėmis“ 1986 m., „Langas į sodą“ 1987 m.).

Nuo 1953 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos Kaune 1962 m., 1974 m., 1976 m., 1987 m., Vilniuje 1977 m., pomirtinė Rokiškyje 2004 m. Kūrinių turi Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Rokiškio krašto muziejus.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Vytautas Klemka“. menorinka.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-06-10. Nuoroda tikrinta 2016-06-10.
  2. Neringa MarkauskaitėVytautas Klemka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 257 psl.