Vincas Giriūnas
Vincas Giriūnas (iki 1939 m. Gurevičius, 1898 m. balandžio 30 d. Zariečkose, Kvietiškio valsčius – 1943 m. Kansko kalėjime, Rusija) – Lietuvos karinis veikėjas, teisininkas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. gruodžio mėn. baigė Kauno karo mokyklą, paskirtas į Elektrotechnikos batalioną. Nuo 1920 m. liepos mėn. Vilniaus komendantūros mokomosios komandos, nuo 1920 m. spalio mėn. 11-ojo pėstininkų pulko kuopos vadas. Dalyvavo kautynėse su Lenkijos kariuomenės daliniais.
Nuo 1922 m. liepos mėn. Krašto apsaugos ministro adjutantas. 1927 m. baigė Lietuvos universitetą. Nuo 1928 m. liepos mėn. Kariuomenės teismo sekretorius, nuo 1934 m. sausio mėn. 3-osios nuovados tardytojas, 1934 m. birželio mėn. – 1940 m. nuolatinis karo teisėjas. 1936 m. pulkininkas.
SSRS okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. Kaune suimtas, išvežtas į Rešiotų lagerį (Krasnojarsko kraštas). 1943 m. sausio 2 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. Sušaudytas.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1930 m. Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas
- 1938 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Vincas Giriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 702 psl.