Vilniaus sporto rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°41′28″N 25°17′27″E / 54.69111°N 25.29083°E / 54.69111; 25.29083

Vilniaus Sporto rūmai
Sporto rumai.jpg
Vieta Vilnius, Lietuva
Pradėtas statyti 1965 m.
Atidarytas 1971 m.
Uždarytas renginiams apie 2008 m.,[1] tačiau dar 2010 m. vyko meno parodos[2]
Savininkas ŪBIG
Architektas Eduardas Chlomauskas, Henrikas Vytautas Karvelis, Zigmantas Liandzbergis, Jonas Kriukelis ir kt.
Talpa 4400

Vilniaus sporto rūmai – pastatas Vilniaus miesto centre. Rūmai pradėti stayti 1965 m., baigti – 1971 m. Eduardo Chlomausko bei jo kolegų suprojektuoti rūmai turi neįprastą bangos ar laivo pavidalo stogo formą (laikančiąją konstrukciją sukūrė H. V. Karvelis). Rūmai ilgą laiką buvo vienu iš miesto simbolių.[3]

Kultūros vertybių registras[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[4] Po metų bendrovė „Ūkio banko investicinė grupė“ (pastato savininkai) teisme siekė pripažinti šį sprendimą negaliojančiu, tačiau tai nepavyko.[5] Unikalios architektūros koncertų ir sporto rūmų konstrukcijos pripažintos pasauliniu atradi­mu.[6] Rūmų stogas tebėra vienintelis toks vantinės konstrukcijos pavyzdys Lietuvoje, ši konstrukcija galbūt čia daugiau niekada ir nebebus statoma.[7]

Pastatas[taisyti | redaguoti kodą]

Originalus pats pastatas, o jo stogo vantinės konstrukcijos. Rūmuose telpa apie 4400 žiūrovų. Ankščiau, t. y. 1966 m., labai panašūs sporto rūmai buvo pastatyti Minske, Baltarusijoje.

Iki 2004 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Iki maždaug 1990 m. sporto rūmai buvo viena reikšmingiausių salių krepšinio turnyrams, taip pat ji buvo naudojama koncertams, spektakliams ir kitiems renginiams. Rūmuose įvyko daug Lietuvai reikšmingų renginių: 1988 m. čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. visuomenė atsisveikino su Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.[8] Taip pat rūmuose buvo rengiami įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai. Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė, nuomojant nedidelius plotelius suinteresuotiems prekybininkams. Vienas paskutiniųjų įvykusių rimtų renginių buvo 2003 m. Kaušpėdo "Anties" koncertas.[9].

2004 m. rūmus bei teritoriją apie juos per savo valdomas bendroves įsigijo ŪBIG.[10]

2004 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Rūmai 2009 m.

ŪBIG parengė detalų rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti iki 70 procentų finansavimo iš Europos Sąjungos,[11] tačiau jiems tai nepavyko.[10] Senstančio pastato stovis blogėjo, 2008 m. rekonstrukcijai jau būtų reikėję apie 100 mln litų. Tais metais rūmai jau buvo vadinami apleistu pastatu, kuriame dėl avarinės būklės renginiai nebeorganizuojami.[1] 2009 m. surūdijusios stogo konstrukcijos jau grėsė įgriūti.[11].

Vilniaus savivaldybė planavo rūmus pagal pirmumo teisę išpirkti už 25 mln. lt, vėliau ėmė šiuo planu abejoti, teigdami, jog tokia salė šiuo metu miestui nelabai reikalinga. Vien žemė po rūmais kainuoja 50 mln. lt.[12] Tai būtų buvęs pirmas atvejis, kai toks objektas išperkamas iš privataus savininko kultūrai ir rekreacijai. ŪBIG vėliau planavo rūmus parduoti nežinomam pirkėjui.[10]

2009 m.[taisyti | redaguoti kodą]

2009 metais, po daugelio perspėjimų, rūmų salę bei jos prieigas buvo uždrausta eksploatuoti dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų. Nepaisant visų draudimų, rūmai tuo metu buvo naudojami kaip filmavimo salė. [13]. 2010 m. rūmai menininkų vis dar buvo naudojami kaip netradicinė parodų salė.[2]

2013 m.[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. lapkritį rūmuose surengtas VCO ROCK muzikos renginys. Nors tuo metu jau nebeveikė šildymas, kanalizacija, priešgaisrinės sistemos[14], renginį suorganizuoti pavyko.[15]. Šis šaltinis teigia jog daugelis atlikėjų bei žiūrovų prisimena čia vykusius reikšmingus tiek sporto, tiek ir meno renginius. Todėl dalis žmonių atėjo pasižiūrėti paties pastato.

Bankrutavus ankstesniam savininkui (Ūkio bankui), rūmai šiuo metu planuojami parduoti iš varžytinių. Pastatą atnaujinti įmanoma, nors būtina jį pertvarkyti. Šiais laikais svarbios kavinės, pagalbinės patalpos, konferencijų salė – visa tai sovietmečio projekte nebuvo numatyta arba suplanuota prastai.[9].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Vilniaus koncertų ir sporto rūmų renovacijai reikės apie 100 mln. litų
  2. 2,0 2,1 Vilniaus sporto rūmai pavirs netradicine parodų sale
  3. Tautą ugdo ne alus ir krepšinis
  4. Vilniaus sporto rūmai – kultūros vertybė. Lietuvos radijas.
  5. Teismo sprendimas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai lieka įtraukti į Kultūros vertybių registrą (2007 03 15)
  6. Julija Kšivickaitė (2008). Sovietmečio modernizmo architektūros praradimai Lietuvoje
  7. Praeities labirintuose: architektūrinio paveldo išsaugojimo problematika
  8. Lietuvos radijas (2006) Vilniaus sporto rūmai – kultūros vertybė
  9. 9,0 9,1 http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/nutriuse-sporto-rumai-laukia-varzytyniu-plaktuko-201303160752.htm
  10. 10,0 10,1 10,2 Miesto legendas gaivina pažadais
  11. 11,0 11,1 „Žalgirio“ stadiono ir Sporto rūmų atgimimas – dar po 5-erių metų
  12. Vilniaus savivaldybė nebenori išpirkti Koncertų ir sporto rūmų
  13. http://www.alfa.lt/straipsnis/15160208/Vilniaus.sporto.rumai..griuvantis.paminklas.ir.uzkonservuoti.milijonai=2013-11-02_11-37/
  14. http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/vco-rock-vienam-vakarui-atgaivinti-vilniaus-sporto-rumai-ir-opera-ant-roko-kurpalio.htm
  15. http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/vilniaus-sporto-rumu-scena-geriausi-operos-solistai-sieks-pranokti-roko-zvaigzdes.d?id=63005578