Vilniaus šv. arkangelo Mykolo koplyčia
54°40′48″š. pl. 25°17′19″r. ilg. / 54.679971°š. pl. 25.288538°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Михайловская часовня |
| Savivaldybė | Vilniaus savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Didžioji g. 12 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1865 m. |
| Stilius | neobizantinis |
Vilniaus šv. arkangelo Mykolo koplyčia – stačiatikių koplyčia Vilniuje, pristatyta prie Šv. Mikalojaus cerkvės priekinio fasado, iš kairės. Koplyčia stovi Didžiojoje gatvėje, Rotušės aikštės prieigose. Ji pastatyta 1865 m. rekonstruojant cerkvės pastatą, skirta pagerbti šv. arkangelui Mykolui (rus. Michailui) ir Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cerkvės rekonstrukcijos projektą 1863 m. parengė architektas Tomas Tyševskis, tačiau dėl dalyvavimo sukilime jis buvo ištremtas. Naujos cerkvės projektą parengė architektai Aleksandras Rezanovas ir Nikolajus Čiaginas. Taip buvusi barokinė cerkvė buvo perdirbta rusišku bizantiniu stiliumi.[2][3] 1864 m. buvo padidintas šventorius, nugriauti keli aplink cerkvę stovėję pastatai. Prie pagrindinio fasado dar pristatytas prieangis ir neobizantinė koplyčia, kuri tapo naująja cerkvės dalimi.
XIX a. pabaigoje buvo sukurtas pasakojimas apie Šv. Mikalojaus cerkvės rekonstrukcijos istoriją:[1] Vilniaus valdininkai ir gyventojai, dėkingi Muravjovui už 1863 m. sukilimo numalšinimą, norėję jo garbei pastatyti naują cerkvę. Tačiau Muravjovas nusprendė, kad statybai surinktus pinigus (82 431 rublių) tikslingiau panaudoti seniausios miesto šventovės restauracijai. Suaukotų pinigų galiausiai užteko ir naujai koplyčiai pristatyti – taip aukotojai, nors ir kukliau, išreiškė pagarbą Muravjovui. Koplyčią 1869 m. pašventino Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Makarijus (Bulgakovas).
Pagrindinis įėjimas į Šv. arkangelo Mykolo koplyčią įrengtas iš šventoriaus, nuo Didžiosios gatvės pusės. Koplyčią dengia ant aštuonkampio pagrindo įtaisytas kupolas, apsuptas į bokštelius peraugančių kolonėlių. Virš jos portalo puslankiu įrašyti pranašo Danieliaus žodžiai apie šv. arkangelą Mykolą „и се Михаил един от старейших первых прииде помощи нам“ (Дан. 10:13),[4] primenantys, kad „Mykolas (Michailas) pirmasis iš vyriausiųjų atskubėjo mums į pagalbą“. Abipus koplyčios portalo yra įmūrytos masyvios atminimo lentos. Kairės pusės lentoje rašoma, kad koplyčia buvo pastatyta kartu su cerkvės atnaujinimu 1865 m., išreiškiant padėką Šiaurės vakarų krašto vadovui Muravjovui už tvarkos ir ramybės įvedimą.[4] Ši atminimo lenta paprastai būna uždažyta.[1] Koplyčios viduje, tiesiai priešais pagrindinį įėjimą, buvo įtaisytas mozaikinis šv. arkangelo Mykolo paveikslas; šonuose – penki atvaizdai, patalpinti raižyto medžio, dažytų ir paauksuotų ikonų dėkluose.[4]
-
Viena iš 2 atminimo lentų prie koplyčios durų -
Atminimo lenta prie koplyčios durų nutrintais įrašais -
Barokinė cerkvė iki rekonstrukcijos (1801-1850)
.jpg)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Germanas Šlevys. Православные храмы Литвы. Свято-Духов Монастыр, Vilnius 2006, ISBN 9986-559-62-6.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Vilniaus Šv. Mikolajaus stačiatikių cerkvė autc.lt
- ↑ „Šv. Mikalojaus stačiatikių cerkvės pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Храм в честь Перенесения мощей святителя Николая Чудотворца. История храма nikolskij.lt
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Флавиан Добрянский. Старая и новая Вильна. Часовни. 1. Михайловская часовня russianresources.lt Archyvuota kopija 2010-10-29 iš Wayback Machine projekto.
