Vilhelmas Žanas Burkevičius
Vilhelmas Žanas Burkevičius (1885 m. gruodžio 6 d. Miltikiai, Jaunaucės valsčius, Tukumo apskr. – 1971 m. kovo 8 d. Kaunas, palaidotas Mažeikiuose) – Lietuvos teisininkas, evangelikų liuteronų kunigas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1906 m. baigė mokytojų kursus, 1917 m. Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą.
1918 m. grįžęs į Lietuvą dirbo teisininku. 1919–1920 m. Lietuvos vyriausybės įpareigotas vedė derybas su Rusija dėl pasikeitimo politiniais kaliniais. 1921–1924 m. Kauno apygardos teismo narys, nuo 1924 m. advokatas, 1926–1928 m. vyresnysis notaras. Nuo 1937 m. tvarkė Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos teismines bylas. Sovietų valdžiai uždraudus dirbti teisininku, 1944–1947 m. dirbo bibliotekoje Kaune. 1952 m. ordinuotas kunigu; konsistorijos juriskonsultas, vicepirmininkas. 1954 m. su vyskupu J. Kalvanu vyresniuoju parengė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios pirmą statutą lietuvių kalba. 1955–1970 m. konsistorijos pirmininkas; rūpinosi religinės literatūros leidyba, 1968 m. užmezgė ryšius su Pasauline liuteronų sąjunga. Nuo 1970 m. garbės senjoras.[1]
Lietuvos Ypatingajame archyve (Fondas Nr K-1, ap. Nr. 45, bylos Nr. 365 ir 366) esantys duomenys leidžia teigti, kad Viljelmas Žanas Burkevičius nuo 1962 m. (pirmas įrašas) buvo KGB (VSK) 2 skyriaus informatorius slapyvardžiu „Petrov“. Nėra žinoma, kokiu būdu LTSR KGB privertė Viljelmą Žaną Burkevičių bendradarbiauti su jais.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kauno notariato archyvas, 1928 m.
- Globa ir jos organai civilinėje srityje, 1932 m.
- Lietuvos mokykla prieš Didįjį karą, 1938 m.
- Iš mūsų kovų dėl Lietuvos mokyklų, 1938 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Kalvanas jaunesnysis. Vilhelmas Žanas Burkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 638 psl.