Vikisritis:Argentina/Istorija
Išsamiau: Argentinos istorija
Pirmųjų žmonių, gyvenusių Argentinoje maždaug 11 tūkst. m. pr. m. e., pėdsakų randama Patagonijoje. Pirmajame mūsų eros amžiuje vakarų ir šiaurės vakarų Anduose pradėjo formuotis pirmosios civilizacijos (Ansilta, Condorhuasi, Cienaga, Aguada, Santa Maria, Huarpes, Diaguitas, Sanavirones), kurių didžiąją dalį vėliau okupavo kečujai ir pajungė į Inkų imperiją (į kurią įėjo dabartinės Tukumano apylinkės). Šiaurės rytuose susikūrė gvaranių, auginusių juką ir saldžiasias bulves, kultūra. Pampose ir Patagonijoje gyveno nedidelės indėnų gentys, XVII a. sujungtos mapučių.
Pirmieji europiečiai regione pasirodė XVI a. pradžioje - pirmasis pamatęs ir pradėjęs kolonizuoti žemę buvo ispanų jūrininkas Juan Díaz de Solís 1516 metais. Po intensyvios kolonizacijos, 1580 metais iškilo kolonija - Buenos Airės. 1776 m. suformuota La Platos Vicekaralystė.
1810 m. gegužės 25 d. Buenos Airių gyventojai, sužinoję apie Ispanijos karaliaus Ferdinando VII nuvertimą ir prancūzų įsigalėjimą Ispanijos soste, suformavo Pirmąją Chuntą ir nuvertė vicekaralių. 1816 m. liepos 9 d. buvo deklaruota nepriklausomybė nuo Ispanijos.
Nauji politiniai pasikeitimai prasidėjo 1946 m. į valdžią atėjus Chuanui Peronui. Jis siekė suteikti daugiau teisių darbininkų klasei ir susilaukė didelio jų palaikymo.
Pradėta reindustrializacija, padidėjo eksportas. 2003 m. Nestoras Kiršneris išrinktas Argentinos prezidentu. Šalis išsivadavo iš užsienio skolų, pradėtos nacionalizuoti seniau privatizuotos pramonės įmonės.