Vietnamo liaudies armija
| Vietnamo liaudies armija viet. Quân đội nhân dân Việt Nam' | |
|---|---|
 Vietnamo liaudies armijos insignija | |
| Įkurtos | 1944 m. gruodžio 22 d. |
| Pajėgų rūšys |
|
| Štabo būstinė | Hanojus 
|
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Nguyễn Xuân Phúc |
| Krašto apsaugos ministras | Phan Văn Giang |
| Centrinės karinės komisijos sekretorius | Nguyễn Phú Trọng |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 18–27 |
| Aktyvus personalas |
482 000 (2014 m.)[1] |
| Rezervo dydis | 5 000 000 (2014 m.)[1] |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 7,46 mlrd. JAV dol. (2021 m.)[2] |
| Proc. nuo BVP | 2,3% (2018 m.)[2] |
|
| |
Vietnamo liaudies armija (viet. Quân đội nhân dân Việt Nam, PAVN) – Vietnamo Socialistinės Respublikos ginkluotosios pajėgos ir valdančiosios Vietnamo komunistų partijos ginkluotasis sparnas. PAVN apima: sausumos pajėgos, karinės jūrų pajėgos, karinės oro pajėgos, pasienio apsauga ir pakrantės apsauga.
Per Pirmąjį Indokinijos karą (1946–1954 m.) PAVN dažnai buvo vadinama Vietminu.[3] Vietnamo karo (1955–1975 m.) kontekste kariuomenė buvo vadinama Šiaurės Vietnamo armija (viet. Quân đội Bắc Việt). Tai leido rašytojams, JAV kariuomenei ir plačiajai visuomenei atskirti šiaurės komunistus nuo pietų komunistų, vadinamų Vietkongu.
Įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1960-ųjų iki 1975 m. Sovietų Sąjunga kartu su kai kuriomis mažesnėmis Rytų bloko šalimis buvo pagrindinė karinės technikos tiekėja Šiaurės Vietnamui. Po pergalės Vietnamo kare ji išliko pagrindine įrangos tiekėja Vietnamui. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pagrindinė įrangos tiekėja Pietų Vietnamui. Didžioji dalis JAV ir Pietų Vietnamo kariuomenės paliktos įrangos atiteko susivienijusiai Vietnamo vyriausybei.
Rusija tebėra didžiausia ginklų tiekėja Vietnamui, o po 1986 m. didėjo ginklų pardavimas iš kitų šalių, ypač iš Indijos, Turkijos, Izraelio, Japonijos, Pietų Korėjos ir Prancūzijos. 2016 m. JAV prezidentas Barakas Obama paskelbė apie mirtinų ginklų embargo Vietnamui atšaukimą, todėl Vietnamas dažniau rinkosi kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir kitų Vakarų šalių, karinę įrangą, o tai galėtų padėti sparčiau modernizuoti Vietnamo kariuomenę. Nuo 2018 m. Jungtinės Valstijos pradėjo teikti karo laivus Vietnamo pakrantės sargybai kaip dviejų valstybių karinio bendradarbiavimo dalį. Pirmasis iš šių laivų atvyko 2021 m.[4]
Nors Rusija tebėra didžiausia Vietnamo ginklų tiekėja, stiprėjantis bendradarbiavimas su Izraeliu lėmė tai, kad Vietnamo ginkluotėje atsirado daug rusiškos ir izraelietiškos ginkluotės. Pavyzdžiui, PKMS, GK1 ir GK3 yra trys Vietname pagaminti vietiniai ginklai, sukurti pagal Izraelio Galil ACE modelį.[5] Daugeliui naujų Vietnamo ginklų, ginkluotės ir įrangos taip pat didelę įtaką daro Izraelio karinės doktrinos, nes Vietnamo santykiai su daugeliu kaimyninių šalių yra ilgi ir problemiški.[5]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 International Institute for Strategic Studies (2014-02-03). The Military Balance 2014. London: Routledge. pp. 287–289. ISBN 9781857437225.
- ↑ 2,0 2,1 „Military expenditure by country, in constant (2017) US$ m., 1988–2018“ (PDF). Stockholm International Peace Research Institute. 2019. Nuoroda tikrinta 2019-07-02.
- ↑ Conboy, Bowra, and McCouaig, The NVA and Vietcong, Osprey Publishing, 1991, p.5
- ↑ „U.S. Donates patrol vessel to boost Vietnam's maritime security | Indo-Pacific Defense Forum“.
- ↑ 5,0 5,1 „Chế tuyệt tác vũ khí, Công nghiệp quốc phòng VN 'đứng trên vai người khổng lồ" Israel“.
|
Šis straipsnis apie Vietnamą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
|
Šis straipsnis apie nacionalines ginkluotąsias pajėgas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |