Pasaulietis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasaulietis – bažnyčios narys, nepriklausantys bažnytinei hierarchijai, tai yra nedavęs kunigystės ar vienuolystės įžadų.
Stačiatikių laitai pagal bažnytinę teisę buvo dalinami į tris kategorijas:
- asmenys dalyvaujantys mišiose kaip skaitovai, subdiakonai, altorininkai, giesmininkai ir kt.);
- asmenys, turintys teisę melstis centrinėje bažnyčios dalyle (ištikimi);
- asmenys, dar nekrikštyti ir todėl nesantys bažnyčios nariais, ar padarę nuodėmę ir atgailaujantys.
Pasauliečiai per liturgiją turėjo pasitraukti toliau nuo altoriaus į tam skirtą vietą.Dabar bažnyčia trečios pasauliečių grupės neišskiria.
