Vidinė Austrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vidinė Austrija XVIII amžiuje: Štirijos Hercogystė yra žalia, Karintijos Kunigaikštystės geltona, iš Carniola Hercogystė yra rožinės spalvos, ir Gorizia apskritis yra mėlyna, ir Triesto miestas yra tamsiai mėlynos spalvos

Vidinė Austrija (vok. Innerösterreich) – sąvoka naudota XIV-XVII a. apibūdinti Habsburgų teritorijoms į pietus nuo Zemeringo perėjos. Jos apėmė žemes dabartinėje Pietų Austrijoje ir Slovėnijoje.

Vidinės Austrijos sudedamosios dalys buvo Štirijos kunigaikštystė, Karintijos kunigaikštystė, Krainos kunigaikštystė ir Goricijos grafystė. Provincijos sostinė buvo Gracas.

Vidinės Austrijos monarchai[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip atskira paveldimoji Habsburgų valda egzistavo dviem Habsburgų palikimo padalinimo laikotarpiais: 1379/1411-1457 ir 15641619.

Leopoldinų linija[taisyti | redaguoti kodą]

Po Frydricho mirties 1493 m. Austrijos erchercogystę ir Vidinę Austriją paveldėjo Maksimilijonas I, kuris sujungė abi valdas. Nuo tada Vidinę Austriją valdė ta pati kunigaikščių linija, kaip ir Austrijos erchercogystę.

Vidinės Austrijos linija[taisyti | redaguoti kodą]

Po 1619 m. Ferdinandas vėl įjungė Vidinę Austriją į tiesiogines paveldimasias valdas