Vandenynų tarša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką


Į pasaulio vandenis nutekančios sintetinės trąšos planetos vandenynuose ir jūrose suformavo jau virš 400 dėmių, kuriose beveik neegzistuoja gyvybė. Trąšos ir nutekamieji vandenys jūrose skatina dumblių populiacijos didėjimą. Negyvų dumblių suirimo vietose vandens gyvybei ima trūkti deguonies

Vandenynų tarša. Vandenynų ekologinė būklė biosferoje ypač reikšminga. Tai pagrindinė terpė visiems svarbiems ekologiniams procesams.

Pastaraisiais metais žmogus vis dažniau paverčia jūras savo pagamintų atliekų sąvartynais. Į jūras atliekos patenka tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu į vandenynus iš upių sunešamos žemės ūkio trąšos ir kovos su kenkėjais priemonės. Azotas ir fosforas sukelia stiprią eutrofikaciją − maistingų medžiagų kiekio padidėjimą pakrančių vandenyse. Eutrofikacija skatina dumblių augimą, šie irdami naudoja deguonį, paimtą iš jūros vandens. O deguonies stygius vandenyje gali sukelti ištisų gyvūnų bendrijų (žuvų, moliuskų ir kt.) nykimą.

Nuodingos kovos su kenkėjais priemonės irgi prisideda prie jūros gyvūnų nykimo. Be to, upėmis į jūrą patenka buities ir pramonės nutekamieji vandenys, kurių sudėtyje yra ne tik nuodingų chemikalų bei sunkiųjų metalų, bet ir naftos bei kitų organinių medžiagų. Į jūrą laivais gabenamos ir išverčiamos pramoninės ir radioaktyvios atliekos (pvz., pramoninis nutekamųjų vandenų dumblas).

Avarijas patyrę tanklaiviai palieka jūroje milžiniškas naftos dėmes. Tačiau net ir pačius tanklaivių maršrutus galima be vargo atpažinti pagal jų paliekamus naftos pėdsakus. Visa tai kelia didelį pavojų vandenynų gyvūnų bendrijoms, o kartu ir žmonėms. Dėl vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos nė viena pakrantės ir aplinkinė sritis negali išvengti taršos. Jos pasekmės labiausiai jaučiamos tose pakrančių teritorijose, kurios yra tankiai apgyventų sričių kaimynystėje.

Tarptautiniai susitarimai reglamentuoja labiausiai užterštų laivybos rajonų apsaugą, pvz., Šiaurės ir Baltijos jūrų.

Viena iš jūros apsaugos priemonių − nykstančių rūšių gyvūnų (pvz., jūrų vėžlių, banginių, ruonių, jūros paukščių ir kt.) draustinių ir rezervatų steigimas bei naujų technologijų tanklaivių naftos rezervuarams valyti kūrimas.