Vandentiekis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vandentiekio bokštas Šventojoje

Vandentiekis – vandens tiekimo sistema, sudaryta iš vienos ar kelių vandenviečių (vietų, iš kur imamas vanduo), vamzdynų ir vandens rezervuarų bei paskirstymo įrangos. Vandentiekiu tiekiamas geriamas vanduo gyvenamiems namams ir pramonei. Egzistuoja ir techniniai vandentiekiai, kurie tiekia prastesnės kokybės vandenį gamybos poreikiams.

Šiais laikais vanduo paprastai imamas iš dviejų šaltinių tipų:

Vanduo iš vandenviečių į rezervuarus keliauja vamzdynais, kartais – kanalais. Prieš patekdamas į geriamo vandens vamzdynus vanduo yra valomas – pradžioje mechaniškai nufiltruojamos stambios dalelės, paskui – smulkios dalelės. Vanduo apdorojamas chloru (chloravimas), fluoru (fluoravimas) ar ozonu (ozonavimas), šios operacijos metu vanduo sterilizuojamas, suardoma dalis organinių priemaišų. Po to vanduo pakeliamas į aukštus rezervuarus, iš kur jis hidraulinio slėgio varomas savitaka teka vamzdynais į vartojimo vietas.

Senovės Romos vandentiekyje plačiai naudojo antžeminius kanalus, kurie slėnius ar panašias žemas vietas įveikdavo akvedukais.

Skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]