Mykolinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šv. Mykolo statula

Mykolinės – Šv. Mykolo vardo diena; Šv. Mykolo šventė (rugsėjo 29 d.).[1] Tai katalikų ir stačiatikių bendruomenėse gerbiamo šventojo vardu pavadinta šventė. Liaudyje per Mykolines minimas Mykolas arkangelas, Dievo pasiuntinys ir visų angelų galingiausias kovoje su Liuciferio piktosiomis dvasiomis.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga (dažniausiai kviečiama talka), derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir „auksiniu rudeniu“ arba „bobų vasara“. Kitados per šias paskutines šiltesnes ir saulėtas dienas buvo pagerbiamos ir apdovanojamos „bobutės“ – kaimo gimdyvių pribuvėjos. Mykolinės – tai ir visų kitų metinių duoklių atidavimo terminas, ir kaimo vaikų mokslo metų pradžia-pabaiga. Senovėje ši diena dar vadinta kaip Dagos šventė, Dagotuvės. Žodis „daga“ reiškia brandą ir derlių, taip pat sudygusius žiemkenčių daigus; „Kokia vaga, tokia ir daga“.

Daugeliui katalikų Mykolinės reikšminga šventė. Lietuvoje Mykolo diena labiau suvokiama kaip vardinės. Pagal katalikų liturginį kalendorių šią dieną minimi trys arkangelai – Mykolas, Rapolas ir Gabrielius. Lietuvos bažnyčiose kasmet vyksta Šv. Mykolo atlaidai, į kuriuos susirenka daugybė tikinčiųjų. Po šventų mišių bažnyčioje, daugelis skuba pasveikinti savo pažįstamus Mykolus su jų vardo diena. Paprastai šis renginys yra lydimas šventinių mugių, koncertų, dalyvaujant vietinės valdžios atstovams, Seimo nariams.

Kunigaikščių Oginskių laikais Mykolinės Rietave būdavo švenčiamos ištisą savaitę. Į dvarą suvažiuodavo daug garbingų svečių, vykdavo įvairūs žaidimai, medžioklės. Tą savaitę kunigaikščiai parko vartus atverdavo net miestelėnams. Dabartinė karta gražiai tęsia šias tradicijas, nors Mykolinės ir nebešvenčiamos savaitę, o pakanka poros dienų.

Pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulyje Mykolinės yra švenčiamos įvairiai. Iki šiol Didžiojoje Britanijoje gyvuoja legenda apie tai, kaip arkangelas Mykolas išvarė šėtoną iš Dangaus ir šis įkrito į gervuogių krūmą. Todėl per šią šventę[2] yra kepamas gervuogių pyragas. Žymus austrų filosofas Rudolfas Štaineris Mykolines įvardijo kaip vidinės iniciatyvos, valios, išsivadavimo iš baimės šventę. Pagrindinis Mykolo šventės vaizdinys – arkangelas Mykolas su svarstyklėmis, kardu, šarvais ir kariauna, kovojantis su blogiu.

Daugelyje Vakarų Europos šalių Mykolinės būdavo švenčiamos kaip mokyklinių mokslo metų pradžia. Mat nuo šios dienos augesnius vaikus, padėjusius žemės ūkio darbuose, tėvai išleisdavo į mokyklą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Krikščioniškos šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės
Svarbesnės šventųjų dienos: Šv. Valentinas (02.14) ·
Kazimierinės (03.04) · Šv. Patrikas (03.17) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)