Tuvaliečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tuvaliečiai
Tuvaliečiai (2011 m.)
Tuvaliečiai (2011 m.)
Gyventojų skaičius 10–15 000
Populiacija šalyse Tuvalu vėliava Tuvalu: >10 000

Kiribačio vėliava Kiribatis (Gilberto salos, Linijinės salos)
Fidžio vėliava Fidžis
Nauru vėliava Nauru
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
Australijos vėliava Australija

Kalba (-os) tuvaliečių
Religijos krikščionybė (Tuvalu bažnyčia, kitos protestantų bažnyčios)
Giminingos etninės grupės samojiečiai, tokelaujiečiai, tongiečiai, kiti polineziečiai
Vikiteka: Tuvaliečiai

Tuvaliečiai (tuvalai) – polineziečių tauta, gyvenanti Tuvalu salose, taip pat kai kuriose iš Kiribačiui priklausančių Gilberto ir Linijinėse salose, dar Nauru, Fidžyje. Populiacija – ~10 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos tuvaliečių kalba. Ši turi dvi tarmes – šiaurinę (Nanumea ir aplinkinės salos; panaši į tongiečių kalbą) ir pietinę (Vaitunu sala ir aplinkinės; panėšėja į samojiečių ir tokelau kalbas). Didelė dalis šneka angliškai, Nui saloje – ir kiribačių kalba. Nuo XIX a. vid. turi raštą (lotyniški rašmenys). Tikintieji – krikščionys (dauguma priklauso kongregacinei Tuvalu bažnyčiai).

XV–XVI a. Tuvalu salas apgyvendino samojiečiai, vėliau ilgą laiką smarkiai veikę susidariusią tuvaliečių tautą. XIX–XX a. buvo veikiami kiribačių. Turi daug bendrybių su tokelaujiečiais.

Tradiciniai verslai – žvejyba, ryklių medžioklė, rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, batatai, kokosai, bananai, pandanai), kiaulininkystė. Tuvaliečiai yra įgudę laivų statytojai ir jūrininkai. Dabar dirba kopros paruošimo pramonėje, gamina turistams papuošalus iš kriauklių.

Tuvaliečių salai vadovauja vadas ir seniūnų taryba. Karalių paeiliui iškelia aristokratų šeimos. Gyvena gimininėmis šeimomis, paveldėjimas ambilinijinis. Paplitęs vaikų įvaikinimas. Giminė užima apibrėžtą plotą, statosi bendrą būstą. Dabar dažniausiai gyvena mažosiomis šeimomis. Kiekvienos salos gyventojai turi nuosavą geneologiją.

Tradiciniame tuvaliečių tikėjime daug dėmesio skirta protėviams, juos simbolizuodavo kaukolės. Išlikę akmeninių šventyklų (Niutao saloje), skulptūrų. Pasakojamos legendos apie didžius jūrininkus, paskutintosios Niulakitos salos apgyvendinimą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998