Turizmas Antarktidoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Basler BT-67 lėktuvas ekspedicijos į Pietų ašigalį 2009 m. metu.

Turizmas Antarktidoje jūra buvo pradėtas 1969 m. Tuo tarpu pirmosios apžvalginės kelionės lėktuvais iš Australijos ir Naujosios Zelandijos pradėtos 1977 m. Antarktidoje turistų pikas yra žemyno vasaros metu (lapkričio–kovo mėnesiais). 19992000 m. sezonu žemyną aplankė 14762 turistai ir dauguma jų atvyko jūros kruizais.[1] 20092010 m. sezonu Antarktidą aplankė apie 37000 turistų.

1991 m. 7 šalys įkūrė Tarptautinę Antarktidos turizmo operatorių asociaciją, kuri rūpinasi, jog turizmas Antarktidoje turėtų kuo mažesnį poveikį žemynui.[2]

Išsilaipinimas Antarktidoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Antarkties sutartį visos turizmo kompanijos, norinčios išsilaipinti žemyne, privalo gauti specialų leidimą.[3][4] Kadangi Antarktida nepriklauso nei vienai valstybei, sutartį pasirašiusios valstybės išduoda leidimus, ne vizas.[5]

Jūrų kruizai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

National Geographic Explorer laivas prie Antarktidos krantų.

Trečiame XX a. dešimtmetyje Folklando salų pašto keltas SS Fleurus kasmet keliaudavo į Pietų Šetlando ir Pietų Orknio salas bei kartais priimdavo ir mokamus keleivius. Manoma, kad būtent šios kelionės buvo pirmosios turizmo kelionės Antarktidoje.[6]

Pirmasis kelionių į žemyną organizatorius tapo švedas Lars-Eric Lindblad, 1969 m. pradėjęs organizuoti kruizo keliones į Antarktidą MS Explorer laivu.[1] 2007 m. lapkričio 23 d. laivas nuskendo prie žemyno krantų.[7] Dabartinės kelionės laivu į Antarktidą prasideda Ušuajos uoste Argentinoje. Tokios kelionės trunka nuo dešimties dienų iki 3 savaičių.

Dėl sudėtingų sąlygų Roso jūros ir rytų žemyno pusėje kruizai rengiami labai retai. Naujosios Zelandijos kompanija Heritage Expeditions naudoja specialiai paruoštą ir sutvirtintą tyrimų laivą Spirit of Enderby kelionėms į šias vietas.

Kartais žemyną aplanko ypač dideli kruiziniai laivai, gabenantys iki 950 keleivių, tačiau jie nėra išlaipinami. 2009 m. nauji įstatymai smarkiai apribojo tokių laivų plaukimą arti Antarktidos dėl jų pavojingumo gamtai ir aplinkai. Šiuo metu laivams leidžiama žemyne išlaipinti vienu metu iki 100 žmonių.

Kelionės jachtomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XX a. aštunto dešimtmečio populiaru Antarktidą aplankyti atplaukus jachtomis. 1972 m. anglų keliautojas David Lewis bandė vienviete jachta apiplaukti Antarktidą, tačiau atšiaurios sąlygos kelis kartus sutrukdė jam atlikti šią ekspediciją iki galo.

Šiais laikais apie 30 jachtų kasmet atplaukia į šiltesnius Antarktidos pusiasalio vandenis. 4 dienų kelionės startuoja Ugnies Žemėje, Ušuajoje arba Stenlyje.

Tik mažesnių jachtų įgulai leidžiama išsilaipinti.

Apžvalginiai skrydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma apžvalginių skrydžių į Antarktidą vyksta iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, pirmieji pradėti 1977 m. Įprastai tai yra kelionės be sustojimų ir jų metu nusileidimas žemyne nevyksta.

Pirmuosius apžvalginius skrydžius virš Antarktidos 1977 m. vasario 15 d. pradėjo aviakompanija Air New Zealand. Per pirmuosius metus ji atliko 5 tokius skrydžius, vėliau jų skaičius per metus sumažėjo iki 4. Šie skrydžiai buvo atliekami McDonnell Douglas DC-10 lėktuvais ir pakildavo iš Oklando. Kompanija sustabdė tokių skrydžių vykdymą po 1979 m. katastrofos, kuomet lėktuvas, praradęs valdymą, atsitrenkė į Erebuso kalną ir pražudė 257 keleivius.[8]

Australų Qantas kompanija savo skrydžius virš Antarktidos pradėjo 1977 m. vasario 13 d. Šie skrydžiai buvo vykdomi Boeing 747-200 lėktuvais. Po minėtos Naujosios Zelandijos aviakatastrofos Qantas sustabdė šiuos skryždius, tačiau 1994 m. šią programą atnaujino ir šiuo metu vykdo juos su Boeing 747-400 lėktuvais vasaros laiku.

2020 m. australų vykdomi apžvalginiai skrydžiai trunka 12 val. ir kainuoja nuo 1000 iki 8000 JAV dolerių.[9]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Trewby, Mary, red. (2002). Antarctica: An Encyclopaedia from Abbott Ice Shelf to Zoo Plankton. Auckland NZ: David Bateman. p. 188. ISBN 1-86953-453-0.
  2. The History of IAATO
  3. Rubin, Jeff (2008) [1996]. Antarctica. Lonely Planet. p. 338. ISBN 978-1-74104-549-9.
  4. „Antarctica Visa and Passport Requirements“. worldtravelguide. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 25 d..
  5. Antarctica Visa and Passport Requirements
  6. Hart, Ian B. (2006). Whaling in the Falkland Islands dependencies 1904–1931: A History of Shore and Bay-Based Whaling in the Antarctic. Newton St. Margarets, Herefordshire: Pequena. pp. 220–221, 343. ISBN 0955292409.
  7. „154 Rescued From Sinking Ship in Antarctic: Passengers, Crew Boarding Another Ship After Wait In Lifeboats; No Injuries Reported“. CBS News. 2007 m. lapkričio 23 d. Nuoroda tikrinta 23 November 2007.
  8. „DC-10 playbacks awaited“. Flight International: 1987. 1979 m. gruodžio 15 d. Suarchyvuota iš originalo 2013 m. sausio 24 d.
  9. „Antarctica in a Day“. Antarctica Flights. Nuoroda tikrinta 2021 m. balandžio 30 d..