Tobai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tobai
Tobai prie Pilkomajo, 1892 m.
Tobai prie Pilkomajo, 1892 m.
Gyventojų skaičius >70 000
Populiacija šalyse Argentina: 69 452 (2005 m.)[1]
Paragvajus: 985 (1995 m.)[2]
Bolivija: 146
Kalba (-os) tobų
Religijos krikščionybė
Giminingos etninės grupės gvajkurai

Tobai – indėnų gentis, gyvenanti Gran Čiako regione – Argentinoje, Paragvajuje ir Bolivijoje. Priklauso gvajkurų indėnų grupei. 2005 m. Argentinoje (Santa Fė, Čiako ir Formosos prov.) gyveno ~70 tūkst. tobų. Kalba gvajakurų šeimai priklausančia tobų kalba. Paragvajuje gyvena Presidente Hajeso departamente, netoli Vilja de Rosarijo. Bolivijoje gyveno Tarichos departamente, Pilkomajo kairiajame krante, tarp Vilja Monteso ir Paragvajaus sienos. Nuo 1916 m. buvo priversti išsikeldinti iš savo vietų, vėliau Čiako karo metu nusiaubtos jų teritorijos. Manoma, kad ten išliko apie 100–150 tobų[3].

Patys tobai save vadina Qom-lik, kas reiškia žmones. Pavadinimas „tobai“ kilo iš gvaranių kalbos žodžio tova, reiškiančio didžiakakčius. Ispanai juos vadino taip pat (frentones). Šis pavadinimas kilo dėl to, kad tobai gedulo metu nusikirpdavo priekinės galvos dalies plaukus.

Iki kolonizacijos tobai gyveno Gran Čiaką dengusiuose sausuose miškuose. Vertėsi medžiokle ir žvejyba. Vėliau prisijaukino arklius ir klajodavo lygumomis. Kelis amžius priešinosi kolonizacijai ir misijų steigimui, buvo dominuojanti gentis Centriniame Čiake. Ginklai buvo ietys, strėlės, iš ispanų atimti šaunamieji ginklai. Priešus skalpuodavo. Taip pat žudydavo dalį savo naujagimių, kad galėtų išmaitinti bendruomenę. XIX a. Argentina pradėjo sistemingą Čiako žemių kolonizaciją bei vertingų Čiako miškų kirtimą. Tobų pasipriešinimas iki 1919 m. buvo numalšintas ir dauguma jų turėjo dirbti plantacijose ir žemvaldžių ūkiuose. XX a. antroje pusėje dėl Čiako regiono ūkio nuosmukio daug tobų persikėlė į Santa Fė provinciją, ypač Rosariją. Ten jų gyvenimo sąlygos išliko skurdžios, daugelis gyvena lūšnynuose (villas miseria).

Dalis Formosos provincijoje gyvenančių tobų asimiliavosi su pilagais. Į šiaurę (Paragvajų) išstumtos tobų gentys asimiliavosi su maskojanų gentimis ir dabar sudaro tobų-maskojų gentį.

Tradiciškai gyvena medinėse trobelėse, dengtose šienu. Išvystę tekstilės ir keramikos amatus. Karštomis dienomis vilki tik keliaraiščius, o šaltomis dienomis ar ceremonijų metu – iš echmėjos pluošto, o vėlesniais laikais – iš medvilnės pagamintais drabužiais poto. Taip pat vilki pončus. Puošiasi kaulų, dantų, kriauklių vėriniais, vadinamais onguaghachik. Paplitęs kūno tatiuravimas.

Iki kol buvo kolonizuoti, tobai tikėjo šamanistiniu-animistiniu tikėjimu. XX a. dauguma persivertė į katalikybę (ypač į sekmininkų atšaką), tačiau šamanai tebevaidina svarbų vaidmenį tobų kultūroje kaip gydytojai.

Rosarijuje yra du tobų taikos stulpai su užrašu „Te taika viešpatauja žemėje“.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]