Centrinis Čakas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Centrinis Čakas (isp. Chaco Central) – Gran Čako gamtinės srities subregionas, esantis tarp Pilkomajo upės šiaurėje ir Bermecho upės pietuose. Didžioji dalis yra Argentinoje (Formosos provincija, Saltos provincijos rytai), bei nedidelė dalis Bolivijoje (Tarichos departamentas). Šiaurėje yra tektontinė įduba, kurioje susiformavę laikini ežerai ir šlapynės (Patinjo, Estreljos). Kaip ir kitoms Čako dalims, Centriniam Čakui būdinga savana su galeriniais miškais upių pakrantėse. Rytinė dalis drėgnesnė už vakarinę. Lietinguoju laikotarpiu susiformuoja daug laikinų upių ir ežerų.

Klimatas žemyninis, su didele dienos ir nakties temperatūrų amplitude. Žiemos dienomis temperatūra gali svyruoti nuo 1 °C iš ryto iki 30 °C vidurdienį. Žiemą tęsiasi sausasis laikotarpis. Vasarą būna lietingasis laikotarpis, o temperatūra pakyla iki 30-45 °C.

Pagrindinės Centrinio Čako indėnų gentys yra viči, čorotai, pilagai, tobai. Po XIX a. vykdytos Centrinio Čako kolonizacijos dabar dauguma regiono gyventojų yra baltieji.