Taupomųjų kasų rūmai

Taupomųjų kasų rūmai

Pagrindinio pastato fasadas
Taupomųjų kasų rūmai 54°53′53″š. pl. 23°54′23″r. ilg. / 54.898142°š. pl. 23.90635°r. ilg. / 54.898142; 23.90635 (Taupomųjų kasų rūmai)

Vieta	Kaunas, Laisvės al. 96
Statusas	kultūros paveldo objektas
Architektas	Arnas Funkas
Statybų pradžia	1938 m.
Statybų pabaiga	1940 m.
Atidarymas	–
Aukštų sk.	6

Taupomųjų kasų rūmai – pastatas Kaune, Naujamiestyje, Laisvės alėjoje. Pastate įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė.

Rūmai statyti 1938-1940 m. Taupomosioms kasoms, priklauso tarpukario Kauno modernizmo architektūros objektams, yra kultūros paminklas. Projekto autorius inžinierius architektas Arnas Funkas, dalyvavo inžinierius architektas Adolfas Lukošaitis, architektas Bronius Elsbergas.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. Lietuvoje buvo atidaryta pirmoji Taupomoji valstybės kasa, skirta gyventojų santaupoms kaupti. Taupomosios kasos, pavaldžios finansų ministrui, išplėtė veiklą po 1932 m. priimto įstatymo. Klientų skaičius ir indėlių sumos atsiliko nuo Lietuvos banko ir komercinių bankų vykdomos veiklos, bet jos tapo vienu iš pagrindinių santaupų saugotoju. 1938 m. buvo paskelbtas tarptautinis konkursas Taupomųjų kasų centriniams rūmams statyti, pasirinkta prestižinė miesto vieta. Planuota, kad čia turėjo įsikurti ir kelios kitos valstybinės įstaigos. Pastatas iki sovietų okupacijos 1940 m. nebuvo pabaigtas. Dėl Antrojo pasaulinio karo pirminei funkcijai nepanaudotas.

1941 m. birželio 23 d. Valstybės taupomųjų kasų inspektorius, VDU studentas Vytautas Rudminas, išgirdęs per Kauno radiofoną apie Tautos sukilimo pradžią, nutarė iškelti trispalvę vėliavą ant vieno aukščiausių Laisvės alėjos pastatų. Vėliavos pakėlimo metu jis buvo pašautas bolševikų, netrukus ligoninėje mirė.^[2]

Praėjus karui Taupomųjų kasų pastatą užėmė ir čia veikė iki pat 1990-ųjų Kauno miesto vykdomasis ir komunistų partijos komitetai, atkūrus Nepriklausomybę – miesto savivaldybė, kuri buvo ginama 1991 m. sausio įvykių metu.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu, Valstybės taupomųjų kasų rūmams, kartu su kitais Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektais, buvo suteiktas Europos paveldo ženklas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinio rūmų tūrio planas pusiau uždaras, užima vietą Laisvės al. ir L. Sapiegos g. kampe. Pastatą sudaro 3 korpusai ir Didžioji salė centre. Centrinio korpuso fasadas orientuotas į Laisvės alėją, yra 6 aukštų, šoniniai korpusai turi po 5 aukštus. XX a. pabaigoje prie salės iš rytų pusės pastatytas 1 aukšto priestatas.

Pastato architektūra neįmantri, lakoniška: vyrauja vertikalios langų ir tarplangių juostos. Fasado siluetas konstruktyvus ir griežtų geometrinių formų, palengvintas vertikaliomis briaunomis. Netrūksta modernios įstaigos atributų: šešiaaukščiame pastate įrengti du liftai, pneumatinio pašto sistema greitam korespondencijos judėjimui pastate. Rūsyje patalpintas seifas patikimam santaupų saugojimui. Ties pagrindine rūmų įeiga įrengtos sukamos durys.