Tarvydų II senosios kapinės
| Tarvydų II senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Tarvydų II senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Aukštis | 8 m | ||
| Plotas | 0,15 ha | ||
| Naudotas | XVII–XVIII a. | ||
| Žvalgytas | 1981, 1982 m. | ||
| Registro Nr. | saugotinas objektas | ||
Tarvydų kaimo antrosios senosios kapinės, vadinamos Bokų kalnu, Bogų kalnu, Švedkapiu (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vakarinėje dalyje, Tarvyduose, kelio 218 Kretinga–Skuodas kairėje pusėje, Tenžės kairiajame krante.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos miško pakraštyje, atskiroje, 8 m aukščio moreninėje kalvoje, apaugusioje mišku, kuriame dominuoja spygliuočiai.
Kalva ovalo plano, pailga šiaurės – pietų kryptimi, ties papėde apie 98 m ilgio ir 80 m pločio. Šlaitai nuožulnūs, pietų ir rytų pusėse apardyti kasant juose smėlį ir rengiant duobes bulvių rūsiams.
Kalvos viršūnė plokščia, apie 48 m ilgio ir 32 m pločio.[1] Laidojimo žymių ir smulkiosios memorialinės architektūros statinių neišlikę.
Teritorijos plotas – 0,15 ha.
0,86 km į šiaurės vakarus yra pirmosios kaimo kapinės (Pilalė) , 1,5 km į šiaurę – Daubėnų pirmosios, 3,3 km į šiaurės rytus – Daubėnų antrosios, 3 km į pietus – pietryčius – Pajuodupių kaimų senosios kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinių kalva vadinama Bokų kalnu, rečiau –Bogų kalnu. Žymima 1819 m. Kretingos grafystės Jazdų dvaro ir Tarvydų kaimo topografiniame žemėlapyje.[2]
Kapinės veikė XVII–XVIII a. Jose laidoti Tarvydų kaimo gyventojai, daugiausia – maro aukos.
Padavimai mena, kad šioje kalvoje buvę palaidoti per XVII–XVIII a. karus žuvę švedai. Dėl to kalva dar retsykiais vadinama Švedkapiu.
Ignas Jablonskis spėja, kad senovėje kalvos viršūnėje buvusi priešistorinė pagonių šventvietė arba sodybvietė, o vėliau laidoti savižudžiai ir nuo užkrečiamųjų ligų mirę Tarvydų kaimo ir Dimitravo palivarko gyventojai.[3]
Pasakojama, kad kasant duobes bulviarūsiams, buvo randama žmonių kaulų.[4]
1972–1985 m. kapinės kaip Tarvydų (Dimitravo) piliakalnis buvo registruotos respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše.[5]
Žvalgomuosius archeologinius kalvos tyrimus 1981 m. vykdė Ignas Jablonskis, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Julius Kanarskas. Tarvydų kaimo kapinės (Kretingos ir Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 246. – L. 27
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 211
- ↑ Ignas Jablonskis. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Skuodo, Plungės rajonuose ir Būtingėje kai kurių kultūros paminklų aprašymai, situacijos planai ir brėžiniai, 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 64. – L. 10–11
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 19. – L. 105
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 139, eil. Nr. 545
Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976