Megastenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Megastenas (sen. gr. Μεγασθένης; g. ~350 m. pr. m. e. – m. 290 m. pr. m. e.) – senovės graikų keliautojas, diplomatas, vienas pirmųjų europiečių, aprašiusių Indiją.

Gimė Mažojoje Azijoje. Gyveno Arachosijos regione Persijoje. Tapo Seleukidų dinastijos valdovo Seleuko I Nikatoro pasiuntiniu Indijoje. Jis galbūt buvo Seleukidų ambasadorius pas karalių Čandraguptą.

Jis įžengė į Indiją per „Penkių upių kraštą“ (greičiausiai Pandžabą), iš ten pasiekė Maurijų sostinę Pataliputrą. Jis taip pat lankėsi mieste, kurį vadino Methora (greičiausiai Mathura, nors yra versija ir apie Madurajų). Apie savo kelionę parašė veikalą Indica, kuris nors neišliko, bet juo rėmėsi Strabonas, Arianas ir kiti vėlėsni istorikai bei geografai. Megastenas aprašė indų kastų sistemą, tai, kad indai meldžiasi „Herakliui“ ir „Dionizui“, mini Himalajus, Šri Lanką, Gangą, „sofistus ikisokratikus“, aprašė Indijos gamtą, tautas, papročius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]