Talis Miletietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Talis Miletietis
gr. Θαλῆς ὁ Μιλήσιος Thales ho Milesios
Thales.jpg
Talis iš Mileto
Gimė: 624 m. pr. m. e.
Milete
Mirė: 546 m. pr. m. e.
Veikla: graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Talis MiletietisVikiteka

Talis Miletietis (gr. Θαλῆς ὁ Μιλήσιος Thales ho Milesios, 624 m. pr. m. e. Milete546 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Talis Miletietis gyveno maždaug 620–540 m. pr. m. e. Jis gimė Mileto mieste. Miletas buvo senovės graikų Jonijos miestas vakarinėje Mažosios Azijos pakrantėje (dabar tai Turkijos provincija Aydin). Talis Miletietis buvo pirmasis istoriškai tikras senovės graikų filosofijos atstovas. Antikinėje tradicijoje – vienas iš „septynių išminčių“. Jis buvo vienas iš Mileto mokyklos įkūrėjų. Žinios apie Talį ir jo gyvenimą yra prieštaraujančios: vienos kalba apie jo praktišką pirklio sugebėjimą, kitos – apie jo nepraktiškumą. Herodotas paliudijo, kad Talio politika išmintinga: jis pataręs joniečių miestams susijungti į vieną valstybę prieš persus.

Talis žinojo, kaip galima išmatuoti piramidžių aukštį ir laivų nuotolius jūroje, tai aiškiai rodo jį buvus mokytą geometrą. Tačiau šiuos skaičiavimus jis atliko greičiau kaip technikas nei kaip mokslininkas: jis nemokėjo tų skaičių tinkamai pagrįsti ir numatė reiškinius nežinodamas jų priežasčių (Saulės užtemimo numatymas).

Talis turėjo praktinių žinių, o ne mokslinį žinojimą, nes atskiri taiklūs pastebėjimai ir atskiri teisingi teiginiai dar nėra mokslas. Jie privalo būti vienas su kitu susieti ir sutvarkyti. Mokslo tikslas yra tiesos, svarbios pačios savaime.Proklas nurodo, jog Talis Miletietis atskleidė arba įrodė, kad skersmuo dalija skritulį pusiau, kad kampas, įbrėžtas į pusapskritimį, yra status, kad kryžminiai kampai lygūs, kad lygiašonio trikampio kampai prie pagrindo lygūs ir kt. Šiuos teiginius iš dalies jau buvo atskleidę babiloniečiai ir egiptiečiai. Tačiau babiloniečių ir egiptiečių geometrija buvo daugiausia praktinio ir taikomojo pobūdžio, o graikų geometrija siekė įrodyti, kad geometriniai teiginiai teisingi ne tik atskiru, atsitiktiniu, bet ir kiekvienu atveju. Talis matematika ir astronomija užsiiminėjo praktiniais tikslais ir praktiniu būdu. Tačiau be šito jis mėgino ieškoti tiesos filosofijoje, kur negalėjo būti nė kalbos apie praktinius tikslus. Talį galima vadinti mokslininku tik kaip filosofą. Graikų filosofai, ieškodami savo pirmtakų, vis ateidavo iki Talio, o dar toliau įeiti į praeitį nesugebėdavo. Dėl to tikėtina, kad jo filosofinė teorija buvo pirmoji mokslinė teorija, atsiradusi Europoje, o gal ir visame pasaulyje.

Pirmoji filosofijos problema[taisyti | redaguoti kodą]

Talio ir jo pasiekėjų tyrinėjimo objektas buvo gamta. Dėl šios priežasties ankstyvuosius filosofus Aristotelis vadino fiziologais arba gamtos teoretikais. Be to, kaip reikalavo to meto dvasia, pirmiausia jie domėjosi gamtos pradžia. Svarbiausias Talio ir jo sekėjų keltas klausimas: kokia buvo gamtos pradžia? Šis klausimas jų buvo suprantamas taip: kas buvo tie pirminiai kūnai, iš kurių išsivystė gamta? Vėliau klausimas buvo dar kiek pakoreguotas: kokia buvo pirminė medžiaga? Tačiau termino ,,medžiaga“ pirmieji filosofai neturėjo. Jie neturėjo net tokios medžiagos sąvokos, kurią vartojo vėlesnieji graikai. Taigi, besiaiškindami pirminę medžiagą, filosofai suprato ją kaip konkrečią kūnų visumą, nes neturėjo abstrakčios sąvokos, nusakančios vieną iš sudedamųjų kūno dalių, kuri skiriasi nuo kitų dalių, tokių kaip forma ar jėga. Į medžiagą filosofai nežiūrėjo kaip į kažką dar nesuformuotą (medžiagos ir formos skirtumu susidomės vėlesnės graikų filosofų kartos).

Talis ir jo pasiekėjai nemanė, kad medžiaga yra inertiška masė, kurios išjudinimui reikalinga išorinė jėga, nes medžiagos ir judinančios veiklos skirtumas suvoktas vėliau.

Pirmųjų fiziologų vartotos sąvokos buvo neabstrakčios. Jie manė, kad judėjimo galia yra pagrindinė medžiagos savybė. Ši galia buvo suprantama kaip gyvybės ir sielos apraiška. Talis sakė, kad ,,visa yra gyva, kaip rodo gintaro ir magneto pavyzdžiai“. Dėl to, kad pirmieji graikų filosofai (tarp jų ir Talis) neskyrė medžiagos nuo jėgos, gyvybės, sielos, jie buvo vadinami ,,hilozoistais“.

Kodėl Talis manė, kad vanduo, o ne kitos rūšies medžiaga buvo gamtos pradžia? Manoma, kad įtakos tam turėjo mitologijos palikimas bei ryšys su Okeanu ir Temide. Nepaisant to, Talis savo nuomonę rėmė ir kitais argumentais pvz.: reiškinių stebėjimu:visa, kas gyva, gyvena drėgmės dėka, o kas mirę, sudžiūsta. Įvairūs stebėjimai Taliui sakyte sakė, kad vanduo yra gyvybės tiekėjas, kad jis turi gyvybines galias ir savybes, reikalingas visai gamtai atsirasti.

Talio reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Talis, teigdamas, kad pirminė medžiaga buvo vanduo nesulaukė atgarsio, nes kiti stebėjimai rodė, jog pasaulio pradžioje buvo ir kitų medžiagų. Vienas iš Talio sekėjų teigė, kad pirminė medžiaga buvo ugnis, kiti – kad oras. Pradų klausimą jie: Anaksimandras, Anaksimenas, Herakleitas – kėlė taip kaip Talis, todėl graikai Talį laikė savo filosofijos pirmtaku. Talio kūrinių neišliko, tačiau jis minimas Diogeno Aertiečio, Aristotelio veikaluose.

Įdomūs faktai apie Talį[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pasak Platono – Talis yra vienas iš ,,septynių išminčių“.
  • Nuo Aristotelio laikų laikomas Jonijos natūrfilosofijos pagrindėju.
  • Išmintinga politinė veikla paliudyta Herodoto, nes Talis pataręs joniečių miestams susijungti į vieną valstybę prieš persus.
  • Heraklitas Talį laikė pirmuoju astronomu, nes Talis iš anksto numatė saulės užtemimą.
  • Žemė pagal Talį yra plokščias skridinys, plaukiojąs vandenyje, o žemės drebėjimai priklauso nuo šios požemio jūros judesių.

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]