Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia

55°31′33″š. pl. 22°15′35″r. ilg. / 55.525895°š. pl. 22.259835°r. ilg. / 55.525895; 22.259835

Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Šilalės
Savivaldybė	Šilalės rajonas
Gyvenvietė	Tūbinės I
Adresas	Gardavos g. 2
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1824 m.

Kitos reikšmės – Dievo Apvaizdos bažnyčia.

Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Tūbinių I kaime, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Šilalės, prie kelio 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai . Tituluojama Dievo Apvaizdos vardu. Bažnyčiai 2014 m. sukako 190 metų.

Parapijoje yra Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia, Tūbinių kapinių koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūbinių dvarelio savininkas, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius buvęs pamaldus žmogus, daug ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui. Tam reikalui netoli dabartinės bažnyčios, prie pušyno, pasistatė nedidelį namelį, kuriame laiką leido paskendęs maldose. Taip jam kilo mintis Tūbinėse pastatyti bažnyčią, kad joje galėtų melstis ne tik jis pats, bet ir šio bei aplinkinių kaimų žmonės. Pritariant žmonai Teklei Godliauskaitei, 1820 m. ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą – kreipėsi į žemaičių vyskupą Juozapą Giedraitį ir jo koadjutorių oficiolą Gailevičių. Jacevičiai skyrė valako dydžio žemės sklypą suplanuotai bažnyčios statybai, o kunigui paskyrė 80 sidabro rublių algos metams. 1821 m. vyskupas davė sutikimą bajorui funduoti bažnyčios statybą. 1822 m.s vyskupo įgaliotas Šilalės klebonas kun. Tomas Pilsudskis pašventino būsimos šventovės kertinį akmenį, o 1823 m. Dievo namai buvo užbaigti. Kartu su bažnyčios statyba buvo mūrijamos ir dvi koplyčios: viena kapinėse, kita – prie pušynėlio. Kol nebuvo gautas oficialus valdžios leidimas atidaryti bažnyčią, kunigui Gailevičiui leidus, jau anksčiau koplyčioje pradėtos aukoti šv. Mišios. 1824 m. vyskupo kunigaikščio Juozapo Giedraičio įgaliotas Šilalės klebonas kun. T. Pilsudskis tų pačių metų spalio 17 d., dalyvaujant gausybei žmonių, pašventino naują bažnyčią ir joje įvyko pirmosios pamaldos. Tuo pačiu J. Giedraičio leidimu bažnyčiai priklausančiose valdose sumūrytos Kryžiaus kelio koplytėlės, kuriose buvo patalpinti Kristaus kančią vaizduojantys paveikslai. Tų koplytėlių buvo 12, tačiau laikui bėgant belikusios tik keturios (šventoriuje).

1824–1825 m. Tūbinėse buvo statomos kalvarijos. Šv. kryžiaus kelias Tūbinių kalvarijose pirmą kartą iškilmingai apvaikščiotos 1825 m. rugsėjo 4 d. su provincijos tvarkytoju kunigu Ambraziejumi Grauroku. Kryžiaus kelio procesijos buvo rengiamos pavasarį ir rudenį, pažymint titulinę Dievo Apvaizdos ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventes (nukeliamas į artimiausią sekmadienį). Ši tradicija tęsėsi daugiau nei pusantro šimto metų ir nutrūko tik sovietmečiu.

Bažnyčia buvo Šilalės parapijos filija. 1937 m. įkurta parapija.

Bažnyčios fundatorių Jacevičių ir jų giminaičių palaikai ilgą laiką ilsėjosi užmūryti šventoriaus Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje. Pasitinkant bažnyčios 190 metų jubiliejų 2014 m., fundatorių palaikai buvo identifikuoti, sutvarkytos palaidojimų kriptos, nudažyta bažnyčia, sutvarkyti aplinka bei vidus. Taip pat išleistas iliustruotas lankstinukas su istorine medžiaga, šventoriuje pastatytas informacinis stendas, kuriame atsispindi visa Tūbinių parapijos istorija. 2015 m. šalia bažnyčios atstatytas Paminklas Vytautui Didžiajam.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, apside. Yra 4 altoriai. Šventoriaus kampuose stovi mūrinės koplytėlės - Kryžiaus kelio stotys.

Kultūros ir meno vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūbinių bažnyčios kultūros ir meno vertybės:

Vargonai ^[1]
Skulptūra „Šv. Zacharijus“ ^[2]
Skulptūra „Nukryžiuotasis“ ^[3]
Skulptūra „Šv. Kazimieras“ ^[4]
Skulptūra „Šv. Elžbieta ^[5]
Skulptūra „Šv. Pranciškus“ ^[6]
Skulptūra „Šv. Nikodemas“ ^[7]
Skulptūra „Nežinomas šventasis“ ^[8]
Ornamentuotas bokštelio kryžius ^[9]
Koplytėlė su Marijos, Kristaus su kryžiumi ir vyskupo skulptūromis ^[10]
Altorėlis su Marijos Maloningosios reljefu ir paveikslu „Marija su kūdikiu“ ^[11]
Altorėlis su paveikslais „Marija Sopulingoji“ ir „Ecce homo“ ^[12]
Būgnas su herbais ^[13]

Bažnyčioje 1964 m. meno istoriko Mečislovo Sakalausko aprašyti Švč. Skausmingosios Dievo Motinos paveikslas, Šv. Pranciškaus, Šv. Zacharijaus ir Laiminančio Kristaus skulptūros, nešiojamas altorėlis su Švč. Mergelės Marijos bareljefu. Bažnyčią iš galo, nuo pat jos pastatymo, puošia Kristaus skulptūra „Nukryžiuotasis“. Tarp nedaugelio bažnyčios istorinių relikvijų, išsaugotas unikalus, ornamentais puoštas būgnas. Jis inkrustuotas kalto metalo elementais ir dvigalvio erelio atvaizdais, šiek tiek remontuotas, tačiau pilnai išlaikęs savo pirmapradę išvaizdą. Ant būgno šono specialioje plokštelėje įspaustas Jacevičių giminės herbas, fundatorių Jacevičių giminės vardų inicialai ir metai, 1826-ieji. Šis instrumentas buvo neatsiejama Tūbinėse vykusių Velykų švenčių dalis ir rytą auštant kviesdavo kaimo gyventojus, žadindamas į rytines pamaldas. Bažnyčios inventoriniuose aprašymuose minimas antrasis būgnas, kuris naudotas apeigose.

Vargonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios vargonų amžius siekia XIX a. pradžią. Tačiau vargonų prospekte ir instrumente atsispindi vėlyvasis barokas. Instrumento traktūra visiškai mechaninė, balaninė. Instrumentas turi vieną oro skirstymo dėžę, medinės sklendinės sistemos padarytos iš ąžuolo, pušies ir beržo. Šis instrumentas buvo keletą kartų perdarytas. Išliko dvejos originalios pleišto formos dumplės. Jos dviem aukštais sumontuotos už vargonų nugaros.

Šiandien instrumentą sudaro vienas manualas, 9 registrai, iš kurių 4 neveikiantys (neišliko vamzdžiai). Vargonų prospektas siekia apie 2,5 m. aukštį. Sudarytas iš trijų į priekį išsikišusių bokštelių ir dviejų tarpinių laukelių. Vargonų prospekto struktūra ir puošyba rokoko stiliaus, vieno tarpsnio, penkių langų, banguoto plano. Čia nėra vargonams būdingų ornamentuotų medžio drožinių, išskyrus centrinio bokštelio viršuje įkomponuota skydą su Apvaizdos akies simbolika centre.