Subfosilija
Subfosilija – gyvūnų kaulų, augalų, lizdų liekanos, ar išmatų kaprolitai, kurių fosilizacijos procesas nėra pasibaigęs, nes praėjo per mažai laiko nuo atitinkamo, pavyzdžiui gyvūno gyvenimo pradžios, arba palaikų palaidojimo sąlygos nebuvo optimalios fosilizacijai.[1] Subfosilijos dažnai randamos urvuose ar kitose slėptuvėse, kur jos gali išlikti tūkstančius metų. Pagrindinė subfosilijų liekanų reikšmė yra ta, kad jose yra organinės medžiagos, kurią galima panaudoti radiokarboniniam datavimui arba DNR, baltymų sekoskaitoms ar kitų biomolekulių išskyrimui. Be to, izotopų santykis gali suteikti daug informacijos apie ekologines sąlygas, kuriomis gyveno išnykę gyvūnai. Subfosilijos naudingos tiriant aplinkos evoliucijos istoriją ir gali būti svarbios paleoklimatologijos tyrinėjimams.
Subfosilijų dažnai randama nusėdimo aplinkoje, pavyzdžiui, ežerų nuosėdose, vandenynų nuosėdose ir dirvožemyje. Po nusėdimo fizikinis ir cheminis dūlėjimo poveikis gali pakeisti subfosilijų išsaugojimo būklę, o mažos subfosilijos taip pat gali būti sudorotos gyvų organizmų. Iš mezozojaus eros subfosilinės liekanos pasitaiko itin retai, paprastai jos yra pažengusios irimo stadijoje, todėl dėl jų kyla daug ginčų.[2] Didžioji dalis subfosilijų yra iš kvartero periodo nuosėdų, įskaitant daugybę subfosilizuotų Chironomidae galvučių kapsulių, kautavėžių (ostrakoda) karapaksų, titnagdumblių (Bacillariophyta) ir Foraminifera.
Tokioms liekanoms kaip moliuskų kriauklės, kurių cheminė sudėtis geologiniam laikui bėgant dažnai nesikeičia, o kartais net milijonus metų išlaiko tokias savybes kaip pirminės spalvos žymes, tad „subfosilijų“ etiketė taikoma moliuskų kiaukutams, kurie, kaip manoma, yra tūkstančių metų senumo, tačiau yra iš holoceno epochos, dėl to nėra pakankamai seni, kad būtų iš pleistoceno epochos.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ samuseum.sa.gov.au / Subfossils | South Australian Museum
- ↑ ncbi.nlm.nih.gov / Influence of Microbial Biofilms on the Preservation of Primary Soft Tissue in Fossil and Extant Archosaurs; Editor: Anna Stepanova, Authors: Joseph E. Peterson, Melissa E. Lenczewski, and Reed P. Scherer | PLoS One. 2010; 5(10): e13334. doi: 10.1371/journal.pone.0013334 | Published online 2010 Oct 12
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- researchgate.net / Paleogenomics illuminates the evolutionary history of the extinct Holocene “horned” crocodile of Madagascar, Voay robustus; Authors: Evon R Hekkala, J. Gatesy, A. Narechania, Robert W Meredith, M. Russello, Matthew L. Aardema, E. Jensen, S. Montanari, Christopher Brochu, M. Norell, George Amato. Communications Biology 4(1), DOI:10.1038/s42003-021-02017-0 | April 2021