Holocenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Holocenas

Šiaurės jūros apsemto
Dogerlando paleogeografinė
rekonstrukcija
Pradžia 0,0117 Ma1
Pabaiga tebesitęsia

Bronziniai karoliai
(Tulūzos muziejuje).
1: Ma = milijonai metų

Holocenas (gr. ὅλος 'visiškai' + καινός naujas) – geologinė epocha, prasidėjusi maždaug prieš 11650 metų (skaičiuojant nuo XXI a. pradžios).[1] Ši epocha tęsiasi iki šių dienų. Formali holoceno riba – paskutinio ledynmečio epochos pabaiga (prieš 10 000 metų), kada ledynai pradėjo trauktis iš Pietų Suomijos.[1] Skirtingai nei kitose epochose, paleontologai holocene neišskiria jokių faunos vystymosi stadijų. Skiriamas ankstyvasis (prasidėjo prieš 10 000 m.), vidurinis (prieš 7800 m.) ir vėlyvasis (prieš 2500 m.) holocenas. Pagal klimato pobūdį skiriami 5 periodai: [1]

  • Preborealis ir borealis;
  • Atlantis ir subborealis;
  • Subatlantis.

Holocenas, kaip ir pleistocenas, priklauso kvartero periodui. Holoceną 1882 m. išskyrė norvegų geologas A. Blytas ir švedų geologas R. Sernanderis.[1] Žemynų judėjimas per pastaruosius 10 000 metų buvo nereikšmingas – ne daugiau kaip kilometras (mažiau nei 100 mm per metus). O jūros lygis dėl tirpstančių ledynų kaip tik pakilo apie 35 metrus.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Holocenas(parengė Algirdas Gaigalas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-09-22).
  2. „Уровень моря 11 500 лет назад“. Suarchyvuota iš originalo 2018-04-21. Nuoroda tikrinta 2018-04-21.