Styga (geometrija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudona spalva pažymėta atkarpa BX, jungianti apskritimo taškus X ir B, yra styga. Atkarpa, jungianti taškus A ir B, taip pat yra styga, bet kadangi ji eina per vidurio tašką, ji vadinama skersmeniu.

Styga – tiesės atkarpa, kuri jungia du kreivės (paviršiaus) taškus, nekirsdama tos kreivės (paviršiaus) (pvz., apskritimo styga, elipsoido styga).[1] Kuo styga yra arčiau apskritimo centro, tuo ji ilgesnė. Styga, einanti per apskritimo centrą, vadinama apskritimo skersmeniu.

, kur R – spindulys (MB);  – lanko kampas.

Apskritimo stygos ir skersmens savybė: apskritimo skersmuo, statmenas stygai, dalina ją pusiau.[2]

Jeigu dvi apskritimo stygos susikerta, tai vienos stygų atkarpų ilgių sandauga yra lygi kitos stygos atkarpos ilgių sandaugai.[3]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Styga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-02-07.
  2. Pekarskas, Vidmantas (2004). Matematika. Kurso kartojimo medžiaga. Kaunas. p. 281. ISBN 5-430-03932-2.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  3. Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 39 p. ISBN 978-9955-672-08-1