Stepas Janušonis
| Stepas Janušonis | |
|---|---|
| Gimė | 1933 m. gegužės 11 d. Pasvalio vienkiemis, Pasvalio valsčius |
| Mirė | 2008 m. rugpjūčio 10 d. (75 metai) |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Vida Janušonienė |
| Vaikai | Darius Janušonis, Julius Janušonis, Jūratė Janušonytė |
| Veikla | radijo inžinierius |
| Partija | 1964 m. SSKP |
| Alma mater | 1957 m. Kauno politechnikos institutas |
Stepas Janušonis (1933 m. gegužės 11 d. Pasvalio vienkiemis, Pasvalio valsčius – 2008 m. rugpjūčio 10 d.) – Lietuvos radijo inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1957 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1959–1963 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos specialiojo konstravimo biuro laboratorijos vadovas. 1963–1981 m. Vilniaus konstravimo biuro „Venta“ vyr. inžinierius. 1966 m. Maskvos mikroprietaisų institute apgynė disertaciją „Kai kurios slenkstinių elementų kūrimo problemos“, technikos mokslų kandidatas. 1980 m. ten pat apgynė disertaciją „Naujų technologinių kelių paieška ir tyrimas tikslu tobulinti pagrindinius loginių integrinių schemų parametrus ir bazinės technologijos sukūrimas“, technikos mokslų daktaras.[1][2]
1981–1991 m. LSSR mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos instituto sektoriaus, laboratorijos vadovas, nuo 1989 m. direktoriaus pavaduotojas technologijai. 1991–1998 m. bendrovės „Saulės energija“ viceprezidentas. Nuo 1998 m. Mokslininkų sąjungos instituto direktorius. 1999 m. Lietuvos nacionalinės saulės programos 2000–2005 m. koordinatorius.[3][4]
Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys – dirbtinių planarinių sistemų formavimasis, jų taikymas mikroelektronikoje, nanotechnologijoje, saulės elementų technologijoje, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Lietuvoje.[5] 21 išradimas (iki 1984 m.).
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Radijo mėgėjo vadovas, Vilnius, 1960 m.
- Mikroelektronika, Vilnius, 1975 m.
- Formavimasis puslaidininkių technologijoje, su Vida Janušoniene, Vilnius, 1985 m.
- Kaip saulės šviesą paversti elektra, su kitais, Vilnius, 1999 m.
- Dirbtinių planarinių sistemų formavimasis. Teorija ir taikymas (Selfformation of the Artificial Planar Systems. Theory and Application), su V. Janušoniene, Vilnius, 2004 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stepas Janušonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 104
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=J&sritis=T[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://msi.lms.lt/cv/sjanuson_l.html Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jį vedė mokslininko pašaukimas, 2008-09-04 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Stepas Janušonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 532 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stepo Janušonio publikacijos Archyvuota kopija 2008-05-26 iš Wayback Machine projekto.