Sliekai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lumbricidae
Didysis sliekas (Lumbricus terrestris)
Didysis sliekas (Lumbricus terrestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Žieduotosios kirmėlės
(Wikispecies-logo.svg Annelida)
Klasė: Balnelinės
(Wikispecies-logo.svg Clitellata)
Poklasis: Mažašerės žieduotosios kirmėlės
(Wikispecies-logo.svg Oligochaeta)
Būrys: Haplotaxida
(Wikispecies-logo.svg Haplotaxida)
Šeima: Sliekai
(Wikispecies-logo.svg Lumbricidae)

Sliekai (lot. Lumbricidae, angl. Earthworms, vok. Regenwürmer) – žieduotųjų kirmėlių (Annelida) šeima.

Slieko sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Nariuotas, kiekviename narelyje yra šeriai, burna pilvinėje dalyje, ją dengia skiautė. Turi odos raumenų maišą ir odoje jutimines ląsteles. Virškinimo organai: burna, ryklė (išskiria fermentus, kurie neutralizuoja humuso rūgštį, nes sliekai minta organinėmis medžiagomis), stemplė, gurklys, skrandis, priekinė žarna, užpakalinė žarna, analinė anga. Kvėpuoja visu kūno paviršiumi. Kraujotakos sistema uždara – kraujas teka tik kraujagyslėmis ir į kūno ertmes neišsilieja. Turi nugarinę ir pilvinę kraujagysles, kurias jungia žiedinė kraujagyslė. Šalinimas nefridijų tipo. Šalinamas amoniakas ir šlapalas. Nervinė sistema ganglijinė: aplinkryklinis nervinis žiedas, kurį sudaro viršryklinis ir poryklinis mazgai, du nerviniai kamienai. Turi odoje lietimosi, cheminio ir šviesinio dirginimo jutimo organus. Lytinė sistema – hermafroditai. Lytinė sistema išsidėsčiusi priekiniame kūno gale, turi balnelį, kuris reikalingas dauginimuisi, slinkdamas balnelis surenka kiaušialąstes ir spermatozoidus, jis išskiria baltymines medžiagas, iš kurių formuojasi kokonas, kuriuo minta embrionai. Kokonas nuslenka nuo slieko ir jame vystosi nauji individai. Kryžminis apvaisinimas t. y. du individai apsikeičia savo lytinėmis ląstelėmis. Nelytinis dauginimasis – regeneracija.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Sliekai gyvena dirvoje, iki 10 cm gylio. Žiemą, sausrų metu gali įsirausti į 60–80 cm, kartais iki 2 m gylį. Minta pūvančiomis augalinėmis atliekomis (skaidytojas). Purena dirvą, gerina oro ir vandens apytaką, dirvožemio sandarą, greitina organinių medžiagų mineralizaciją.

Lietuvos dirvose viename m³ žemės būna ~20–400 sliekų. Daugiausia jų aptinkama pievose, kultūrinėse ganyklose, ąžuolynuose.

Sliekais minta kurmiai, šernai, paukščiai.[1]

Lietuvos sliekų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sliekai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 43 psl.