Hermafroditas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Hermafroditai)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hermafroditas – individas, kuriame vystosi ir vyriškos, ir moteriškos lytinės ląstelės. Hermafroditizmas – abiejų lyčių turėjimas vienu metu. Jis pasitaiko kai kuriose bestuburių grupėse – plokščiosiose kirmėlėse, žieduotosiose kirmėlėse, moliuskuose. Kitose gyvūnų grupėse jis gali pasitaikyti kaip patologija.

Hermafroditinių organizmų vyriškos ir moteriškos lytinės liaukos per visą jų gyvenimą gali funkcionuoti vienu metu, pavyzdžiui, siurbikių, kaspinuočių ir žieduotųjų kirmėlių. Tokie organizmai gali turėti prisitaikymų neapvaisinti savęs, nors kai kurie kaspinuočių vieni nareliai gali apvaisinti kitus tos pačios kaspinuočio strobilės narelius.

Kai kuriose biologinėse rūšyse yra reiškinys, kai ontogenezės metu individai keičia lytį. Jis pasitaiko žuvyse.

Terminu hermafroditas taip pat kartais vadina individus, turinčius dvigubas genitalijas ir/ar abilytes mozaikines lytines liaukas, ypač kalbant apie žmones.

Terminas hermafroditas kilo iš graikų dievo Hermafrodito, Hermio ir Afroditės sūnaus, turėjusio dvigubus lyties organus, vardo.

Zoologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lytį keičiantys hermafroditai yra individai, kurie gimsta vienos lyties, o vėliau pakeičia lytį ir vienu metu gali veikti tik kaip vieną lytį turintys. Kai kurių rūšių individai lytį gali keisti daug kartų.

Hermafroditų lyties lėmimas nėra susijęs su lytinėmis chromosomomis ar haploidiškumu. Lytis keičiama nekintant chromosomų kiekiui ar chromosomų rinkiniams.

Protandritai: kai individas gimsta patinu, bet vėliau gyvenime pakeičia lytį į patelės. Pavyzdžiui, jūrų klounas (gentis Amphiprion) yra spalvinga rifų žuvis, randama begyvenanti simbiozėje su anemonėmis. Paprastai viena anemonė turi visą „haremą“, susidedantį iš didelių patelių, mažesnių reproduktyvių patinų ir tiek pat nereproduktyvių patinų. Jei patelė dingsta, reproduktyvus patinas pakeičia lytį į patelės ir didžiausias iš nereproduktyvių patinas subręsta ir tampa reproduktyvus. Tai parodo, kad žvejojimo intensyvumas gali keistis, kai įvyksta lyties pasikeitimas iš vyriškos į moterišką, nuo tada žvejys natūraliai labiau nori pagauti didesnę žuvį. Nenatūraliai atrankai priklausančios populiacijos paprastai yra keičiančios lytį į mažesnį dydį.

Protoginistai: kai individas gimsta patele, bet vėliau gyvenime pakeičia lytį į patino. Pavyzdžiui, lūpažuvinės (Labridae) visos yra protoginistinės rifinės žuvys, bet turi dvi skirtingas gyvenimo strategijas: 1. Kai kurios rūšys pradeda gyventi kaip patelė ir kai jos užauga pakankamai didelės – pakeičia lytį į patino. 2. Kitos rūšys pradeda gyventi kaip patelės arba patinai (pirminė fazė), ir bet kuris iš jų pakeičia lytį į superpatino (paskutinė vyriškoji fazė). Patelės ir pirminės fazės patinai turi vienodą spalvingumą. Superpatinas yra didesnis ir dažniausiai ryškesnių spalvų ir būna tik pats vienas visame rifo plote. Kai superpatinas miršta, didžiausia lūpažuvinė visame plote, patelė ar patinas, pakeičia lytį į naują superpatiną.