Skrepi liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Skrepi liga (angl. scrapie) – mirtina degeneracinė avių ir ožkų nervų sistemos liga.[1] Tai viena iš ligų, priskiriamų užkrečiamoms spongioforminėms encefalopatijoms (USE). Kaip ir kitas šios grupės ligas, skrepi ligą sukelia prionas.[2]

Skrepi liga registruojama kai kuriose Europos šalyse, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Daug šalių ir kraštų skrepi ligos nėra, tarp jų tokiose svarbiose avinininkystės šalyse kaip Australija ir naujoji Zelandija.

Pavadinimas Šablonas:Scrapie kilęs iš angl. scrape 'brūžyti, grandyti', kuris susijęs su vienu iš šios ligos simptomų. Pastebėta, kad susirgę avys ir ožkos linkę nepaliaujamai trintis į uolas, medžius, tvoras, ant kurių po to lieka prikibusios vilnos. Matomai ši liga sukelia gyvūnams odos niežėjimą. Kiti skrepi ligos simptomai – sustiprėjęs čepsėjimas, keista eisena, konvulsinis kolapsas.[3]

Skrepi yra panašių gyvūnų užkrečiama liga, todėl vienas iš įprastų būdų pažaboti jos plitimą (liga yra neišgydoma), yra susirgusių gyvūnų karantinavimas ir sunaikinimas. Tačiau skrepi liga turi ypatybę ilgai išsilaikyti bandose, o taip pat ji gali spontaniškai kilti bandose, kuriose anksčiau nepasitaikė šio susirgimo atvejų. Gyvūnų užsikrėtimo šia liga, kaip ir kitomis USE, mechanizmai ir kiti biologiniai aspektai kol kas yra mažai suprantami, vyksta aktyvūs moksliniai tyrimai. Šiuolaikiniuose moksliniuose darbuose spėjama, kad prionai gali plisti su šlapimu ir aplinkoje lieka aktyvūs ištisus dešimtmečius.[4]

Eksperimentu įrodyta, kad ėriukai gali apsikrėsti per pieną nuo infekuotų ėriavedžių [5], bet šio eksperimento metu taip pat vyko vienų ėriukų apsikrėtimas nuo kitų, todėl buvo sunku nustatyti apsikrėtimo tikimybę. Bandymas truko pernelyg trumpai, kad įrodytų, jog ėriukams išsivysto ligos simptomai, buvo užregistruotas tik priono buvimas jų organizme.

Jungtinėje karalystėje vyriausybė įgyvendina Nacionalinį kovos su skrepi liga planą, kuriuos siekiama, kad būtų veisiamos genetiškai atsparesnės skrepi ligai avys. Tikimasi, kad tai sumažins gyvulių sergamumą JK avių populiacijoje.

Šiuo metu gyvulių augintojai gali pasinaudoti šios ligos nustatymo testu, kuriam reikia trupučio trečiojo voko limfinio audinio.[6]

Baimindamosis GSE grėsmės daugelis Europos šalių uždraudė įvežti tradicinius gaminius iš avių ir ožkų mėsos, kurie pagaminti nepašalinus stuburo smegenų, pvz., smalahove, smokie.[7]

Sąlyginai nauja liga – galvijų kempinligė kilo Didžiojoje Britanijoje, kurioje jau egzistavo panaši liga (skrepi). Manoma, kad skrepi prionai pakito ir įsitvirtino naujoje rūšyje dėl to, kad žolėdžiai gyvūnai buvo šeriami jų racionui nebūdingais gyvulinės kilmės produktais su nevisiškai suardytais baltymais (tarp jų kombinuotaisiais pašarais su perdirbtais avių subproduktais, kaulais ir pan.). Todėl daugelyje europinių USE ligų stebėjimo ir kontrolės programų aptariamas gyvulinės kilmės pašarų draudimas auginant žolėdžius gyvulius. Šios ligos rodo, kokių nenumatytų pasekmių galima sulaukti pažeidus gamtoje nusistovėjusių mitybos grandinių tvarką. Skrepi liga buvo žinoma nuo 18-ojo amžiaus (1732) ir neatrodė, kad ja galėtų užsikrėsti kitos gyvūnų rūšys nei avys ir ožkos, o juo labiau, kad ji galėtų išplisti į galvijų, kačių populiacijas ar būtų aktuali kaip pavojų žmonių sveikatai kelianti liga.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Detwiler LA. „Scrapie“. Rev. - Off. Int. Epizoot., 11 (2), 491–537 (1992). PMID 1617202. 
  2. Hunter N. „Scrapie: uncertainties, biology and molecular approaches (Skrepi liga: neaiškumai, biologinis ir molekulinis požiūris)“. Biochim. Biophys. Acta, 1772 (6), 619–28 (2007). DOI:10.1016/j.bbadis.2007.04.007. PMID 17560089. 
  3. Foster JD, Parnham D, Chong A, Goldmann W, Hunter N. „Clinical signs, histopathology and genetics of experimental transmission of BSE and natural scrapie to sheep and goats (Avių ir ožkų užkrėtimo eksperimentinio GSE ir skrepi liga klinikiniai požymiai, histopatologija ir genetika)“. Vet. Rec., 148 (6), 165–71 (2001). PMID 11258721. 
  4. Detwiler LA, Baylis M. „The epidemiology of scrapie (Skrepi ligos epidemiologija)“. Rev. - Off. Int. Epizoot., 22 (1), 121–43 (2003). PMID 12793776. 
  5. Konold, Moore, Bellworthy, Simmons, „Evidence of scrapie transmission via milk“ („Užsikrėtimo skrepi liga per pieną įrodymai“), BMC Veterinary Research 2008, 4:16 doi:10.1186/1746-6148-4-16
  6. O'Rourke KI, Duncan JV, Logan JR, et al. „Active surveillance for scrapie by third eyelid biopsy and genetic susceptibility testing of flocks of sheep in Wyoming (Aktyvus Vajomingo avių bandų stebėjimas dėl skrepi ligos naudojant trečiojo akies voko biobsiją ir imlumo ligai bandymu)“. Clin. Diagn. Lab. Immunol., 9 (5), 966–71 (2002). DOI:10.1128/CDLI.9.5.966-971.2002. PMID 12204945. 
  7. Heim D, Kihm U. „Risk management of transmissible spongiform encephalopathies in Europe (Užkrečiamų spongioforminių encefalopatijų rizikos vadyba Europoje]]“. Rev. - Off. Int. Epizoot., 22 (1), 179–99 (2003). PMID 12793779. 

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]