Sinkopė (medicina)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sinkopė (apalpimas)

"Apalpimas", Pietro Longhi (1702–1785 m.)
ICD-10 R55
ICD-9 780.2
LigųDB 27303

Sinkopė – medicininis terminas, apibūdinantis nualpimą ar sąmonės ir laikysenos netekimą, kuris yra laikinas, apibūdinamas greita pradžia, reta trukme ir savaiminiu atsigavimu dėl bendros smegenų hipoperfuzijos (nepakankamas kraujo tekėjimas į smegenis, kuris dažniausiai yra hipotenzijos (žemo kraujospūdžio) rezultatas. Sinkopė kartais pasireiškia su epilepsiškais traukuliais, kontūzija ar smegenų kraujagyslių sužeidimu ir sinkopė yra atskirtina nuo komos, ilgesnio sąmonės netekimo. Šį nesuderinamumą galima išvysti ir literatūroje. Daugelis sinkopės formų įvyksta prieš prodrominę būseną, į kurią įeina: galvos svaigimas, regos netekimas (angl. blackout) (laikinas), klausos netekimas (laikinas), skausmo ir lytos netekimas (laikinas), pykinimas ir pilvo diskomfortas, silpnumas, prakaitavimas, karščio jautimas, smarkus širdies plakimas ir kiti reiškiniai, kurie, jei neprogresuoja į sąmonės ir laikysenos tonuso netekimą, yra dažnai nurodomi kaip presinkopė.[1]

Egzistuoja trys plačios sinkopės kategorijos, kurios sudaro pagrindines sinkopių rūšis:

Kardiogeninei kategorijai priskiriamos sinkopės rūšys turi didesnę tikimybę sukelti mirtį, todėl yra svarbu skubiai suteikti gydymą. Nors kardiogeninė sinkopė yra daugiausia paplitusi tarp pagyvenusio amžiaus pacientų, bet simptomų, kaip antai aritmija, obstrukcinės, ischeminės ar kardiomiopatinės sinkopės, priežastys ir kraujo apytakos nepakankamumas yra svarbus visiems pacientams.

Refleksinės sinkopės diagnozavimui svarbiausia klinikinė ligos istorija. Fizinis ištyrimas ir elektrokardiograma yra dalis pirminio sinkopės įvertinimo bei kiti daugiau specifiški įrankiai, kaip kad implantuojamas cikliškai įrašantis aparatas, taip pat gali būti reikalingas kliniškai neaiškiais atvejais.

Sinkopė yra itin dažna, įvykstanti didžiajai daliai dviejų amžiaus grupių pacientams, kaip kad paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Bent viena sinkopė per gyvenimą yra ištikusi nuo 40 iki 50 procentų bendros populiacijos. Apalpimas sudaro nuo 1 iki 3 procentų visų skubiosios medicinos pagalbos iškvietimų bei nuo 1 iki 6 procentų visų siuntimų į ligonines.[2][3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Reeves, Alexander G; Rand S. Swenson. "Chapter 14: Evaluation of the Dizzy Patient." Disorders of the nervous system: a primer. Dartmouth Medical School. Nuoroda tikrinta 2012-01-06.
  2. Ruwald MH, Hansen ML, Lamberts M, et al.. „The relation between age, sex, comorbidity, and pharmacotherapy and the risk of syncope: a Danish nationwide study“. Europace, 14 (10), 1506–14 (October 2012). DOI:10.1093/europace/eus154. PMID 22588456. 
  3. Sun BC, Emond JA, Camargo CA. „Characteristics and admission patterns of patients presenting with syncope to U.S. emergency departments, 1992-2000“. Acad Emerg Med, 11 (10), 1029–34 (October 2004). DOI:10.1197/j.aem.2004.05.032. PMID 15466144. .