Aritmija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aritmija (širdies ritmo sutrikimas) – širdies tvinksnių dažnio (normalaus tankio) sutrikimas.

Laikini ir reti ritmo sutrikimai dažniausiai nepavojingi. Širdies ritmo sutrikimus galima nustatyti, pastebėti klausant širdį, juos rodo elektrokardiograma (EKG – širdyje vykstančių elektrinių reiškinių grafinis vaizdas). Sutrikus širdies ritmui ligoniams kartais įstatomi širdies stimuliatoriai, priverčiantys širdį plakti reikiamu ritmu.

  • Bradikardija: pulso dažnis ramybėje mažesnis kaip 60 tv./min.
  • Tachikardija: pulso dažnis ramybėje didesnis nei 100 tv./min.
  • Per ankstyvi skilvelių susitraukimai (ekstrasistolės): praleisti arba papildomi susitraukimai dėl impulsų atsiradusių ne sinoatrialiniame mazge
  • Skilvelių tachikardija: trys ar daugiau iš eilės priešlaikiniai skilvelių susitraukimai
  • Skilvelių fibriliacija: nekoordinuoti skilvelio audinio susitraukimai sukeliantys vibraciją ir dėl to gali sustoti širdis
  • Patologinė bradikardija: pulso dažnio ramybėje sumažėjimas treniruojant ištvermę yra adaptacijos procesas ir skiriasi nuo patologinės bradikardijos esant nenormaliam PD sutrikimui ramybėje

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rauno Mattila, Teuvo Nyberg, Olavi Vestelin, Matti Leunonen „Otava“, K. Milašius "Sporto fiziologija"