Senovės Korintas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės Korinto apylinkės

Senovės Korintas – senovės Graikijos miestas-valstybė, egzistavęs istoriniame Korintijos regione XII–IV a. pr. m. e. Tai buvo stipriausias Korintijos polis. Jo centras (Korinto miestas) buvo kitoje vietoje nei dabartinis Korintas. Rytuose polis lietėsi su Megara, vakaruose – su Sikijonu, pietuose – su Tenėja.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Senovė[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės graikai Korinto įkūrėju laikė Helijo palikuonį Korintą. Korinto valdovų pirmtakas buvo Sizifas. II tūkstantmetyje pr. m. e. Senojo Korinto vietoje egzistavo Mikėnų kultūros miestas valstybė. Pasak Homero mito, Korinte Medėja nužudė savo vaikus.

XII a. pr. m. e. Korinte jau įsitvirtino vietinė Bakchiadų dinastija, kuri viešpatavo mieste iki pat VII a. pr. m. e. Korintas buvo pagarsėjęs Bakcho (graikų tapatinamo su Dionisu) garbinimo centras. Jo centrinė šventykla Akrokorintas buvo skirta Afroditei. Taip pat Korinte buvo rengiamos Istmo žaidynės.

Nuo VII a. pr. m. e. Korinte valdė tironų Kapselidų dinastija, tarp kurių buvo Kapselas, Periandras. Tai buvo Korinto suklestėjimas, kuomet korintiečiai steigė savo kolonijas už Graikijos ribų, tokias, kaip Sirakūzai, Epidamnas, Ambracija, Kerkyra, Apolonija. Tuo metu buvo atrastas korintinis orderis.

Korintas aktyviai dalyvavo senovės prekyboje. Jis valdė du uostus – Lechaioną prie Korinto įlankos ir Kenchreai prie Sarono įlankos. Jau tada buvo suplanuotas Korinto kanalas, tačiau vietoj jo pastatytas diolkas – kelias pervilkti valtis per Istmo sąsmauką.

Klasikinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Korinto lyga 336 m. pr. m. e.

Persų karų laikotarpio pradžioje Korintas rėmė Atiką, dalyvaudamas įvairiuose karuose. Tačiau vėliau Spartos iniciatyva iš Korinto buvo išvyti tironai, ir Korintas įstojo į Peloponeso sąjungą.

Peloponeso karų laikotarpiu Korintas palaikė Spartos pusę, tačiau ilgainiui jis su Tėbais buvo nepatenkintas Spartos hegemonija, todėl pradėjo Korinto karą, kuris dar labiau nusilpnino šį polį.

Karai atnešė Korintą į Makedonijos glėbį. 338 m. pr. m. e. Makedonija suvienijo visas Graikijos valstybes į Helenų sąjungą, kurios sostine tapo Korintas. Dėl to ši sąjunga dar vadinama Korinto sąjunga. Tačiau tai reiškė Korinto, kaip nepriklausomo polio, pabaigą.

Po 337 m. pr. m. e.[taisyti | redaguoti kodą]

Vėlesniais laikais senasis Korintas išliko svarbiu Graikijos miestu. Kai po Aleksandro užkariavimų silpstančioje Graikijoje III a. pr. m. e. valdžią įgavo Achajos sąjunga, į ją įsijungė ir Korintas. 146 m. pr. m. e. miestą užėmus romėnams, jis ėmė priklausyti Romos Imperijos Achajos provincijai. Mūsų eros pradžioje Šv. Paulius pasakė savo žymiąją prakalbą korintiečiams.

Vėliau Korintas ištuštėjo. Naujas to paties pavadinimo miestas XIX a., kuomet senovės Korintas sunaikintas žemės drebėjimo.


Commons-logo.svg Vikiteka: Senovės Korintas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka