Savanorystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Savanorystė, savanoriška veikla (voluntariatas) – laisva valia prisiimtos pareigos, atliekant visuomenei naudingą darbą, kuris paprastai būna mažai arba išvis neapmokamas.
Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš pilietinės visuomenės pagrindų. Tai neprieštarauja taipogi ir rinkos ekonomikos teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kt.)
Turinys |
[taisyti] Naudingumas
Nevyriausybinis sektorius, kuriama savanorystė atlieka pamatinį vaidmenį, dažnai yra laikomas atsvara (kartu su pilietine visuomene) tokiems socialiniams dariniams kaip valstybė arba kokia nors kita korporacija (pvz., Bažnyčia, kurioje narystė apsprendžiama tėvų valia, žr. krikštas).
[taisyti] Motyvacija
Kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės:[1]
- altruizmas - savanoriavimas kitų naudai;
- gyvenimo kokybė - padėjimas visuomenei kiekvieno gyvenimą padaro geresnį;
- užimtumas - kai kurie jaučia pasitenkinimą vien dėl to, kad yra užimti;
- religiniai įsitikinimai - kai kurios religijos teigia, kad padėjimas kitiems yra dvasinė pareiga;
- finansai - reta savanoriavimo motyvacija, nes kuo daugiau savanoriams mokama, tuo mažiau jie laikomi savanoriais;
- socializacija - savanoriavimas yra puiki galimybė sutikti daug skirtingų žmonių ir susirasti daug draugų.
[taisyti] Pripažinimas
2001 m. Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais savanorystės metais. Kiekvienų metų gruodžio 5 žymima Tarptautinė savanorystės diena, taip pat paskelbta Jungtinių Tautų. 2005 m. buvo Didžiosios Britanijos savanorystės metai, o Australijoje švenčiama savanorystės savaitė - savaitė po antros gegužės sekmadienio.
