Abstraktus mąstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Abstraktus mąstymas (angl. abstract thinking) – gebėjimas suvokti bendrą vaizdą, apibendrinti, susieti įvykius ar procesus, numatyti galimas priežastis ar pasekmes bei galimybes. Šio mąstymo pobūdis – informacijos apie tikrus objektus vertimas į simbolius, naudojant tai konkrečių praktinių klausimų sprendimams rasti. Sudaro galimybes spręsti tokius uždavinius, kurių turinys ir objektai yra menami.

Abstraktų mąstymą galima suskaidyti į tris pagrindinius mąstymo etapus: koncepcija (samprata, sąvoka), svarstymas ir apibendrinimas.

  • Koncepcija – mąstymas, kuomet išryškinami esminiai elementų bruožai, kurie bus naudojami svarstymui.
  • Svarstymas – mąstymas, kuomet patvirtinamos arba atmetamos galimos sąsajos, struktūros ar modeliai.
  • Apibendrinimas – mąstymas, kuomet daromos išvados svarstymų pagrindu, nuvedančios prie sprendinio arba naujų svarstymų ar koncepcijos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]