Rusijos 1897 m. pinigų reforma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Rusijos 1987 metų pinigų reforma (Sergėjaus Vitės pinigų reforma) – pinigų reforma, įvedusi Rusijos rubliui aukso standartą arba griežtai rublį pririšusi prie aukso.

Pasiruošimas reformai prasidėjo 1880 m. Ją sąlygojo piniginės sistemos nestabilumas. Rusijos imperijos finansų ministras Sergėjus Vitė 1895 m. vasario mėn. pateikė Nikolajui II pranešimą apie aukso apyvartos įvedimą. S. Vitė nusprendė įvesti aukso standartą, kaip tai padaryta Anglijoje, o ne aukso-sidabro standartą, kaip tai buvo padaryta Prancūzijoje.

1895 m. gegužės 8 d. buvo leista vykdyti sandorius auksu, visoms Valstybini banko kontoroms ir skyriams buvo leista pirkti auksinę monetą, o 8 kontoroms ir 25 skyriams taip pat vykdyti mokėjimus šia moneta. 1895 m. birželi Valstybiniam bankui buvo leista priimti auksines monetas į einančia sąskaitą (šiuo pavyzdžiu pasekė privatūs Peterburgo bankai); 1895 m. lapkričio mėn. buvo leista priimti auksines monetas visų valstybinių įstaigų ir valstybinio geležinkelio kasoms. 1895 m. gruodžio mėn. buvo nustatytas kreditinio (popierinio) rublio kursas - 7 rub. 40 kap. už auksinį poluimperialą nominalu 5 rub. (nuo 1896 m. - 7 rub. 50 kap.).

Valstybinis bankas 1897 m. padidino grynuosius pinigus nuo 300 mln. iki 1095 mln. rub., kas beveik atitiko kreditinių bilietų kiekį (1121 mln. rub.).

1897 m. rugpjūčio 29 d. buvo išleistas įsakymas dėl Valstybinio banko emisinių operacijų, kuriuo gavo teisę leisti banknotus, padengtus auksu. Auksu padengti kreditiniai pinigai buvo keičiami ant aukso be ribojimų. Taip pat buvo kaldinami 5, 7,5, 10, 15 rublių monetos.

Reforma sustiprino išorės ir vidaus rublio kursą, pagerino investicinį klimatą, paskatino investicijas ir paskatino vietinio ir užsienio kapitalo investicijas.

Auksinio rublio stabilumas taip pat laikėsi ir ant solidaus finansinio fundamento. Nuo 1887 m. iki 1897 m. Rusijos imperijos aukso atsargos išaugo apie 2,5 karto ir viršijo 1 milijardą rublių. Pinigų reformos pagrindą padėjo ir greitas valstybės ekonomikos augimas. Taip, kaip sakykim 1890-aisiais metais gamybos augimas sudarė 10 - 12 nuošimčių per metus. Tokių ekonominių pasiekimų galutinis tikslas ir buvo perėjimas prie auksinio rublio konvertabilumo.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. popierinius pinigus buvo nustota pinigus keisti ant aukso.