Roger Zelazny

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Roger Joseph Zelazny (1937 m. gegužės 13 d. – 1995 m. liepos 14 d.) – fantasy ir mokslinės fantastikos rašytojas. Jis tris kartus laimėjo Nebula premiją ir šešis kartus Hugo apdovanojimą, įskaitant du kartus už apysakas: „…Ir vadink mane Kondradu“ (…And Call Me Conrad, 1966), išleistą pavadinimu „Nemirtingasis“(This Immortal), ir „Šviesos valdovas“ (Lord of Light, 1968).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Zelaznis gimė Euklide, Ohajo valstijoje, ir buvo vienintelis lenkų imigranto Džozefo Franko Zelaznio (Żelazny lekiškai „geležinis“) ir airės – amerikietės Džozefinos Svyt (Sweet) sūnus. Aukštojoje mokykloje jis buvo mokyklos laikraščio redaktorius ir Kūrybingo Rašymo Klubo narys. 1955 m rudenį jis įstojo į Vakarų Rezervo Universitetą (Western Reserve University) ir baigė gaudamas Anglų kalbos humanitarinių mokslu bakalauro laipsnį 1959 m. Jis buvo priimtas į Kolumbijos universitetą Niujorke, tyrinėjo Elizabetos ir Jokūbo dramą, baigė su magistro diplomu 1962 m.

Zelaznis turėjo retą dovaną sugalvoti ir pavaizduoti pasaulius su įtikėtinom magijos sistemom, jėgomis ir antgamtinėm būtybėmis. Jo žavūs aprašymai kaip konkreti magija veikia įsivaizduojamuose pasauliuose išskyrė jį iš kitų to meto autorių. Jo mokslo fantastika buvo smarkiai įtakota mitologijos ir XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios anglų, prancūzų ir amerikiečių klasikų poezijos. Jo istorijose mitinis veikėjas aprašomas šiuolaikiniame pasaulyje.

Zelaznis buvo vienas svarbiausių fantastikos „Naujosios bangos“, septintajame dešimtmetyje smarkiai keitusios fantastikos žanrą, atstovų. Jis eksperimentavo su iliuzijų, lyricizmo ir mitiniais vaizdiniais.

Savo kūriniuose rėmėsi:

  • graikų mitologija – „Nemirtingasis“
  • Amerikos čiabuvių mitologija – „Katės akis“ (Eye of Cat)
  • indų mitologija – „Šviesos valdovas“
  • egiptiečių ir šiek tiek graikų mitologija – „Šviesos ir Tamsos padarai“ (Creatures of Light and Darkness)
  • Ir net gi (su humoristine gaida) Lavkrafto (Lovecraft) „Ktulu mitais“ – „Naktis Vienišame Spalyje“ (A Night in the Lonesome October)

Be to randama japonų ir vikingų mitologijos ir istorijos elementų, bei kitų tradicijų tokiuose kūriniuose kaip Ambero kronikos ir „Hokusajaus 24 Fudži kalno vaizdai“ (24 Views of Mt. Fuji, by Hokusai). Dažna tema yra dievai ar žmonės, tapę dievais. Kita pasikartojanti tema yra „dingęs tėvas“ (ar tėvo figūra). Tai ypač pastebima Ambero kronikose: Korvinas ieško dieviškų galių tėvo Oberono, o antroje dalyje Korvinas pats yra dingęs tėvas.

Zelaznis mirė 1995 m. dėl vėžio komplikacijos.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ambero kronikos

  • Devyni Ambero princai (Nine Princes in Amber, 1970)
  • Avalono ginklai (The Guns of Avalon, 1972)
  • Vienaragio ženklas (Sign of the Unicorn, 1975)
  • Oberono ranka (The Hand of Oberon, 1976)
  • Chaoso rūmai (The Courts of Chaos, 1978)
  • Lemties trimitai (Trumps of Doom, 1985)
  • Ambero kraujas (Blood of Amber, 1986)
  • Chaoso ženklas (Sign of Chaos, 1987)
  • Šešėlių riteris (Knight of Shadows, 1989)
  • Chaoso princas (Prince of Chaos, 1991)

Kiti romanai

  • Šviesos valdovas (Lord of Light, 1967)
  • Šis nemirtingasis (This Immortal, 1968)
  • Šviesos ir Tamsos padarai (Creatures of Light and Darkness, 1969)
  • Mirusiųjų sala (Isle of the Dead, 1969)
  • Prakeikta alėja (Damnation Alley, 1969)
  • Šiandien mes renkamės veidus (Today We Choose Faces, 1973)
  • Mirti Italbare (To Die in Italbar, 1973)
  • Durys smėlyje (Doorways in the Sand, 1976)
  • Sukeistas vaikas (Changeling, 1981)
  • Katės akis (Eye of Cat, 1982)
  • Naktis Vienišame Spalyje (A Night in the Lonesome October, 1993)