Ribozimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ribozimas – katalizinį aktyvumą (kaip fermentas) turinti RNR.

Šiuo metu daugumą katalizės reakcijų ląstelėje vykdo fermentai (baltymai), tačiau pasitaiko atvejų, kai RNR tebeturi katalizinį aktyvumą arba kai baltymai ir fermentai dirba kartu su pagalbinėmis RNR (ribosoma, splaisosoma).

Manoma, jog preityje egzistavo ribozimų era, kuomet baltymų nebuvo, o pirmykštėms gyvybės formoms reikalingas reakcijas katalizavo tiesiogiai RNR. Tačiau dėl sąlyginai mažo savo cheminio stabilumo, gyvybiškai svarbių genų kodavimui ir saugojimui RNR užleido vietą deoksiribonukleino rūgštims, o katalitinį aktyvumą perleido baltymams, pasižymintiems didesniu plastiškumu (RNR sudaryta tik iš 4 skirtingų nukleotidų, o baltymai - net iš 20+ skirtingų monomerų). Šios hipotezės šalininkai primena, jog daugelyje svarbių ląstelės reakcijų dalyvauja arba tiesiogiai nukleotidai (ATF, GTP), arba jiems akivaizdžiai giminingi junginiai (NAD, NADP, FAD).