cAMP

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
CAMP
Cyclic-adenosine-monophosphate-2D-skeletal.png Cyclic-adenosine-monophosphate-3D-balls.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
3'-5'-adenozinmonofosfatas
CAS numeris 60-92-4
PubChem 6076
Cheminė formulė C10H12N5O6P
Molinė masė 329,206 mol-1
SMILES
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Ciklinis adenozino monofosfatas (cAMP, ciklinis AMP arba 3'-5'-adenozinmonofosfatas) – tai antrinis informacijos nešiklis. Vandenyje tirpūs hormonai nepraeina pro ląstelių membranas, tad informaciją į ląstelę perduoda per antrinius tarpininkus:

Hormonai (pirminiai tarpininkai) sąveikauja su citoplazminėje membranoje esančiais receptoriais ir per tam tikrus perdaviklius arba slopina, arba skatina antrinių tarpininkų susidarymą. Antriniai tarpininkai aktyvina fermentus, jonų kanalus ir sukelia reakcijų seriją, kuri baigiasi, pavyzdžiui, pakitusiu kokio nors fermento aktyvumu.

Per ląstelės membraną nepraeinantys hormonai gliukagonas (kepenyse, riebaliniame audinyje) ar adrenalinas (raumenyse) aktyvina ląstelės membranoje esančią adenilatiklazę ir ji ATP verčia į cAMP. Susidaręs cAMP aktyvina proteinkinazę A, kuri fosforilina ląstelės fermentus ir taip pakeičia šių aktyvumą. Fermentas fosfodiesterazė katalizuoja cAMP virtimą į 5'-AMP ir nutraukia hormono veikimą.

cAMP susidarymą slopina tokie pirminiai tarpininkai: acetilcholinas (lygieji raumenys), noradrenalinas (lygieji raumenys), enkefalinas (smegenys) ir kt.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Praškevičius ir kt. Biochemija. Kaunas, 2003 m.