Respublikinė Panevėžio ligoninė

Koordinatės: 55°44′06″š. pl. 24°22′01″r. ilg. / 55.735066°š. pl. 24.366907°r. ilg. / 55.735066; 24.366907
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°44′06″š. pl. 24°22′01″r. ilg. / 55.735066°š. pl. 24.366907°r. ilg. / 55.735066; 24.366907 VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė – regioninė gydymo įstaiga, teikianti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos bei slaugos paslaugas. Ligoninė įsikūrusi Smėlynės g. 25, Panevėžyje.

Ligoninė atlieka Panevėžio ir apskrities ligoninės funkcijas. Konsultuojami ligoniai iš Panevėžio krašto: Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų, taip pat iš Utenos bei Šiaulių regionų. Veikia filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė. Šiuo metu ligoninė turi 1000 lovų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji ligoninė Panevėžyje buvo įsteigta apie 1840 m., dab. A. Smetonos gatvėje. 1919 m. įkurta Panevėžio apskrities ligoninė, kuri buvo pavaldi Panevėžio apskrities savivaldybei, o vėliau – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. 1923 m. apskrities ligoninė persikėlė į buvusį dvarą – dabartinę savo teritoriją. Naujai pastatytame mediniame pastate buvo įrengta operacinė, chirurginis ir ginekologinis skyriai. Tuo metu ligoninėje buvo 80 lovų. 1930 m. pastatyti nauji dviejų aukštų mūro pastai. Ligoninė tada turėjo 120 lovų, iš jų – 60 chirurginio profilio.

1947 m. ligoninė parduota Panevėžio miesto Vykdomajam komitetui ir buvo pervadinta į Panevėžio miesto ligoninę. 1956 m. ligoninė tapo Respublikine Panevėžio ligonine, pradėta statyti skalbykla, katilinė, dezinfekavimo kamera. 1963 m. pastatyti 120 lovų gimdymo namai, 1965 m. – kraujo perpylimo stoties pastatas, 1970 m. – chirurgijos, patologijos skyrių pastatai. Nuo 1971 m. pradėti eksploatuoti nauji ūkio dalies pastatai, požeminiai tuneliai. 1972 m. pastatyta vaikų poliklinika, per parą galinti priimti 500 pacientų, 1977 m. – vaikų ligų ir chirurgijos skyrių korpusas su 200 lovų.

19851986 m. pastatytas naujas gydomasis kompleksas su 420 lovų, 300 vietų sale. 1992 m. pastatyta 100 vietų valgykla ligoninės darbuotojams, 1995 m. sumontuota suskystinto medicininio deguonies tiekimo stotis[1].

1997 m. ligoninė pervadinta į Panevėžio ligoninę, kuri 1998 m. tapo apskrities ligonine ir pavaldžia Panevėžio apskrities viršininko administracijai[2]. 2006 m. ligoninė tapo Panevėžio apskrities ligonine. 2008 m. Rokiškio psichiatrijos ligoninės atliktos bendrosios psichiatrijos paslaugos imtos vykdyti apskrities ligoninėje[3].

2010 m. prie Panevėžio apskrities ligoninės prijungtos Panevėžio infekcinė ir Likėnų reabilitacijos ligoninės, tais pačiais metais ligoninės pavadinimas pakeistas į Panevėžio ligoninę[4]. Ši tapo pavaldi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai[5]. 2011 m. ligoninė pervadinta į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

Paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konsultacijų poliklinikoje konsultuoja ligoninės visų skyrių vedėjai ir vyriausieji specialistai.

Ligoninėje yra 14 chirurginio profilio skyrių. Atliekamos visos abdominalines, proktologines, skydinės liaukos, urologines, galvos bei stuburo smegenų auglių ir traumų, galūnių bei pilvo kraujagyslių, kaulų ir minkštųjų audinių traumų operacijos, persodinami klubo bei kelio sąnariai. Operuojamos akys ir ausų – nosies – gerklės organai.

Ligoninės terapinio profilio skyriuose vidaus ligos nustatomos modernia ultragarsine aparatūra, endoskopiniais, rentgenologiniais, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, intervencinės radiologijos tyrimais. Atliekami įvairūs funkciniai širdies ir plaučių tyrimai. Įrengtas hemodializės skyrius, turintis 14 vietų.

Gimdymo skyriuje įrengtos modernios gimdyklos su vaisiaus sekimo aparatūra, hidromasažine vonia. Operacinėse atliekamos ginekologinės operacijos. Gydomos naujagimių, kūdikių ir vaikų ligos ir traumos, atliekama vaikų, turinčių vystymosi sutrikimų, reabilitacija.

Respublikinės ligoninės reabilitacijos skyriuje ir Likėnų filiale ligoniai gydomi po sunkių neurologinių, kardiologinių, traumatologinių, sąnarių ligų bei sąnarių endoprotezavimo.

Atliekami diagnostiniai tyrimai, gydomosios procedūros rentgeno spindulių pagalba, taip pat elektrokardiografiniai, elektrofiziologiniai tyrimai.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]