Ultravioletiniai spinduliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švytintys mineralai, apšviečiant UV spinduliais

Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).

Ultravioleto spindulių zona skirstoma į 3 dalis: UV-A (380–315 nm), UV-B (315–280 nm) ir UV-C (<280 nm). Paskutinioji UV dalis yra žalinga gyvoms sistemoms, todėl naudojama sterilizavimui ir dezinfekcijai.

Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančia bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau jie ardo akies tinklainę, didelis jų kiekis skatina odos vėžio atsiradimą, gali sukelti saulės smūgį.

Atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ultravioletinis reiškia už violetinės (lot. ultra – anapus, už), dėl to ultravioletiniai spinduliai turi didesnį dažnį už violetinę spalvą.

UV spindulius 1801 m. atrado vokiečių fizikas Johanas Vilhelmas Riteris (1776–1810).[1] Jis stebėjo kaip šie nematomi spinduliai patamsino sidabro chloride išmirkytą popierių greičiau negu pati violetinė spalva. Jis juos iš pradžių pavadino „oksiduojančiais spinduliais“, taip pabrėždamas jų cheminį aktyvumą ir norėdamas juos atskirti nuo „šilumos spindulių“ (infraraudonieji spinduliai), kuriuos kiek anksčiau, 1800 m., atrado astronomas Viljamas Heršelis.

Ultravioletinių spindulių šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Natūralūs[taisyti | redaguoti kodą]

Saulė kaip ir kitos žvaigždės spinduliuoja ultravioletinius spindulius. Žemės ozono sluoksnis blokuoja 97-99% šių spindulių. Žemės paviršių pasiekę spinduliai yra iš UVA zonos ir tik nedidelis kiekis UVB ir UVC.

Žemo slėgio dujų išlydžio lempos[taisyti | redaguoti kodą]

Lempų konstrukcija tokia pati kaip ir liuminiscencinių lempų, tik nėra liuminiforo, o stiklas praleidžia ultavioletinius spindulius. Ultavioletinius spindulius skleidžia gyvsidabrio garai. Tokios skaidrios lempos naudojamos dezinfekcijai ir jos spinduliuoja daug UVC spindulių. Lempos su mėlynu stiklu turi papildoma liuminiforą arba naudoją specialų Vudo stiklą kuris konvertuoja ir blokuoją UVC spindulius ir generuoja UVB ar UVA. Tokios lempos dažnai naudojamos fotoliuminiscencijos efektams sukelti.

Didelio intensyvumo dujų išlydžio lempos[taisyti | redaguoti kodą]

Tai lempos kuriose išlydis ir plazma vyksta dideliam slėgyje. Šios lempos sukuria didesnį šviesos srautą ir šviesos šaltinis būna labiau sukoncentruotas viename taške. Šiose lempose ultravioletinę šviesą dažniausiai generuoja gyvsidabrio garai. Šių lempų ultravioletinė šviesa dažniausiai naudojama fotolitografijoje, gaminant ofseto klišes.

Dujų išlydžio lempos[taisyti | redaguoti kodą]

Dujų išlydžio yra ir labiau specializuotos vandenilio ir deuterio lempos. Šios lempos generuoja labai siauro diapazono ultravioletinę šviesą ir naudojamos moksliniuose prietaisuose.

Ultravioletiniai šviesos diodai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai šviesos diodai šviečiantys ultravioletiniam diapazone. Šviesos diodų galia nėra didelė, o efektyvumas siekia apytiksliai 5-8%. Tokie diodai dažnai naudojami automatikoje kai reikia atpažinti liuminiscencines žymes (bankomatai), vizualiai stebėti liuminiscencija (banknotų tikrinimas, ultravioletinių žymų nuskaitymas).

Ultravioletiniai lazeriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šie lazeriai naudojami medicinoje, pramonėje (lazerinis graviravimas, 3D spausdinimas).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]




Vikiteka