Rentgeno aparatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bertos Röntgen ranka, viena pirmųjų rentgeno nuotraukų.

Rentgeno aparatas – prietaisas, šviečiantis rentgeno spinduliais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno spindulių 1895 m. atradėju dažniausiai vadinamas Vilhelmas Konradas Rentgenas (Wilhelm Röntgen), nes jis pirmasis juos sistemingai studijavo, nors ir nepirmasis pastebėjo jų efektą. V. H. Rentgenas juos pavadino X spinduliais (angl. X-Ray). Rentgeno spinduliai gaunami bombarduojant paviršių dideliu greičiu judančiais elektronais (vakuume).

Pirmoji rentgeno nuotrauka buvo V. H. Rentgeno žmonos ranka. Nuotraukoje matomas jos vestuvinis žiedas ir rankos kaulai. 1896 m. sausio 18 d. rentgeno aparatą viešai pademonstravo H. L. Smitas. Po rentgeno spindulių atradimo 1895 m. jie buvo reklamuojami kaip naujausias mokslo stebuklas ir patraukė pramogų verslo dėmesį. Nors daugelis žmonių žavėjosi išradimu, kiti bijojo, kad šis išradimas leis nepažįstamiesiems žiūrėti kiaurai sienas ir duris.

Pirmieji labai svarbūs rentgeno spindulių tyrinetojai buvo Ivan Pulyui, William Crookes, Johann Wilhelm Hittorf, Eugen Goldstein, Heinrich Hertz, Philipp Lenard, Hermann von Helmholtz, Nikola Tesla, Thomas Edison, Charles Glover Barkla, Max von Laue, ir Wilhelm Conrad Röntgen.

Veikimo principas[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno aparato veikimas pagrįstas rentgeno spindulių generavimu. Vakuumo vamzdelyje sudaryta aukšta įtampa (20–600 kV) pagreitina iš kaitinamo arba šalto katodo sklindančius elektronus. Jie įgyja labai didelį greitį ir, atsitrenkę į anodą, savo judėjimo energijos pertekliaus nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spinduliuote. Rentgeno pluoštas nukreipiamas į tiriamąjį kūną. Dalis rentgeno spindulių prasiskverbia per švitinamą objektą. Apšvitinimo metu gaunamas šėšėlinis vaizdas fiksuojamas fotojuostoje, puslaidininkių plokštėse arba vaizdo stiprintuvuose. Tokiu būdu gaunamos nuotraukos vadinamos rentgeno nuotraukomis.

Pritaikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno spindulių technologija naudojama medicinoje ir medžiagų analizėje. Rentgeno spinduliai yra labai skvarbūs, dėl to rentgeno aparatai naudojami fotografuojant kaulus ir dantis, jais galima diagnozuoti kaulų skilimus ir lūžius. Tai įmanoma, nes kaulai sugeria daugiau rentgeno spindulių nei minkštieji audiniai. Tos vietos, kurios sugeria daugiau spindulių, nuotraukoje matomos baltesnės. Virškinamojo trakto rentgeno nuotraukos daromos naudojant kontrastines priemones (pvz., bario sulfatą).

Rentgeno aparatai taip pat naudojami saugumo kontrolei oro uostuose, pasienio kontrolės postuose. Jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonių krovinių skyrių rasti bombas, ginklus ir kitus neleidžiamus objektus.

Poveikis organizmui[taisyti | redaguoti kodą]

Didelės Rentgeno spindulių dozės yra kenksmingos organizmui. Dėl to nerekomenduojama dažnai (daugiau nei vieną – du kartus per metus) daryti rentgeno nuotraukas medicininiais tikslais. Tačiau, reikia pažymėti, kad rentgeno nuotraukos darymas organizme nepalieka jonizuojančios spinduliuotės, t. y. rentgeno aparatas veikia organizmą tik tada, kai yra įjungtas. Nedidelę rentgeno spinduliuotę skleidžia televizoriai ir kineskopiniai kompiuterių ekranai, tačiau ši labai silpna spinduliuotė sveikatai nėra kenksminga. Skystųjų kristalų monitoriai rentgeno spindulių neskleidžia.

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.