Konvencinis taleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Konvencinis taleris
1754 – 1857
Naudojo: Šventoji Romos imperija
Metalas: sidabras (1/10 Kelno markės)
Smulkesnis vnt.: grašis: 1/24
Nominalai: Banknotai:    
Monetos: 1/4, 1/2, 1, 2
Bambergo kunigaikščio-vyskupo Franco Liudvigo fon Ertalio (Franz Ludwig von Erthal) leistas konvencinis taleris (1795 m.).

Konvencinis taleris (vok. Konventionstaler) – standartinė sidabrinė Šventosios Romos imperijos moneta. Į apyvartą paleista 1754 m., turėjo 23,39 g sidabro (1/10 Kelno markės). Konvencinis taleris pakeitė reichstalerį, kuris turėjo 1/9 dalį Kelno markės sidabro.

Konvenciniai taleriai buvo monetų standartas didžiojoje dalyje Imperijos. Kartu su jais kursavo ir vietiniai variantai, kaip Austrijos-Vengrijos guldenas, Pietų Vokietijos guldenas, grašis, pfenigas, heleris.

Konvencinio talerio nominalai buvo žymimi markėmis, t.y. kokią markės dalį sidabro jis turi. Pvz. užrašas X EINE FEINE MARKT ("1/10 markės") reiškė vieną talerį, V EINE FEINE MARKT ("1/5 markės") reiškė du talerius ir t.t.

XIX a. pradžioje konvencinį talerį ėmė išstumti lengvesnis taleris, kuriame sidabro buvo tik 1/14 Kelno markės sidabro. Tai buvo nusižiūrėta iš Prūsijos talerio.