Konvencinis taleris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konvencinis taleris (vok. Konventionstaler) – standartinė sidabrinė Šventosios Romos imperijos moneta. Į apyvartą paleista 1754 m., turėjo 23,39 g sidabro (1/10 Kelno markės). Konvencinis taleris pakeitė kronentalerį, kuris turėjo 1/9 dalį Kelno markės sidabro.
Konvenciniai taleriai buvo monetų standartas didžiojoje dalyje Imperijos. Šios monetos variantai buvo reichstaleris, Austrijos-Vengrijos guldenas, Pietų Vokietijos guldenas, grašis, pfenigas, heleris.
XIX a. pradžioje konvencinį talerį ėmė išstumti taleris, kuriame sidabro buvo tik 1/14 Kelno markės. Tai buvo nusižiūrėta iš Prūsijos talerio.