Raimundas Zemackis
| Raimundas Zemackis lenk. Rajmund Ziemacki | |
|---|---|
| Gimė | 1810 m. rugsėjo 19 d. Loskos kaimas, Minsko gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1863 m. birželio 5 d. (52 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje |
| Tėvas | Andrius Zemackis |
| Motina | Kotryna Kaminska |
| Veikla | kunigas, rezistentas, 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo dalyvis |
| Alma mater | Vilniaus kunigų seminarija |
Raimundas Zemackis (pilnas vardas – Raimundas Mikalojus) (lenk. Rajmund Ziemacki 1810 m. rugsėjo 19 d. Loskos kaimas, Minsko gubernija, Rusijos imperija – 1863 m. birželio 5 d. Vilnius, Rusijos imperija) – kunigas, rezistentas, 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo dalyvis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raimundas Zemackis gimė 1810 m. rugsėjo 19 d. Loskos kaime (dabartinė Baltarusijos teritorija) Kotrynos Kaminskos ir Andriaus Zemackio šeimoje. Jo tėvas Andrius Zemackis turėjo kapitono laipsnį, kurį buvo iškovojęs Tado Kosciuškos sukilime. Ūgtelėjęs Raimundas kartu su broliu Juozapu mokėsi Trinitorių vienuolyno mokykloje, vėliau tėvų buvo išsiųstas studijuoti Vilniaus universitete.[1][2]
Raimundas Zemackis dalyvavo 1831 m. sukilime, mūšyje buvo sužeistas. Po to slapstėsi, taip pat ir miškuose, kol atklydo iki tėvų dvaro. Patarus namiškiams, po sukilimo baigė Vilniaus kunigų seminariją, tapo dvasininku.[1]
1837–1849 m. Raimundas Zemackis dirbo vikaru Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje. Vėliau kunigavo Voveryse, Lydos apskrityje.[1]
Kilus 1863 m. sukilimui, kunigas Raimundas Zemackis bažnyčioje pagarsino atsišaukimą, kuriuo valstiečiai buvo raginami prisidėti prie sukilimo. Iš karto po to buvo suimtas ir atgabentas į kalėjimą Vilniuje. 1863 m. gegužės 21 d. Michailas Muravjovas jam pasirašė mirties nuosprendį.[1][3]
1863 m. birželio 5 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, kunigas Raimundas Zemackis buvo viešai sušaudytas.[1][4]
Palaikai slapta buvo užkasti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. 2017 m. aptikti vykdant Gedimino kalno tvirtinimo darbus. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Liliana Narkowicz. Pamięci księdza Rajmunda Ziemackiego. [1]
- ↑ Raimundo Zemackio biografija. [2]
- ↑ Sigita Zumerytė. Vilniuje visuomenei bus atidarytas pastatas, kuriame kalėjo sukilimo dalyviai, 2019. [3]
- ↑ Dalia Gudavičiūtė. Sukilimo didvyrių likimai: kraupios egzekucijos Lukiškių aikštėje, vienas pakartas net dukart, 2019. [4]
- ↑ 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija[neveikianti nuoroda]. kam.lt