Krabo ūkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krabo ūkas

Krabo ūkas (M1, NGC 1952) – dujinis emisinis (pluoštinis) ūkas Tauro žvaigždyne, netoli ζ Tau, supernovos sprogimo liekana.

Pagrindinės charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Atstumas iki ūko yra apie 6000 šm. Ūko matmenys – 10 x 7 šm. Regimasis ryškis 8m,4 danguje sudaro 6 x4 ' plotą. Medžiaga plečiasi 100-1400 km/s greičiu.

Ūko centre yra maždaug 28-30 km skersmens Krabo pulsaras NP 0532 (neutroninė žvaigždė), kurio pulsavimo periodas 0,0331 s. Tai yra II tipo supernovos branduolys, stiprus Rentgeno spindulių šaltinis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ūkas susidarė, sprogus supernovai (1054 m. kinų ir arabų astronomai užfiksavo, kad žvaigždė buvo matoma dienos metu 23 dienas). Sprogimo metu supernovos regimasis ryškis išaugo iki maksimalios vertės, buvusios tarp -7 ir -4,5, todėl ji buvo matoma plika akimi maždaug dar dvejus metus po jos pirmųjų stebėjimų. Krabo ūkas tapo pirmuoju astronominiu objektu susijusiu su supernovos sprogimu.

Ūką atrado 1731 m. Džonas Bėjus, nepriklausomai nuo jo – 1758 m. Šarlis Mesjė, kuris įtraukė objektą pirmu numeriu į savo katalogą. Pavadinimą suteikė Lordas Rosas 1844 m. (raudonuose spinduliuose, 653 nm, ūko forma primena krabą).

XX a. pradžioje buvo pradėti šio ūko tyrimai. Buvo nustatyta, kad ūkas tapo matomas iš Žemės maždaug prieš 900 metų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka