Pseudoarcheologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pseudoarcheologija, dar vadinama fantastine archeologija, yra pseudomokslinė archeologija – archeologinių radinių interpretavimas nesiremiant jokiais archeologijoje priimtais moksliniais metodais. Taip pat pseudoarcheologija laikomas archeologinių klastočių darymas.

Šio pseudomokslo atstovams yra tipiška kaltinti tikrus archeologus pažiūrų siaurumu, konservatyvumu, naujų svarbių archeologinių radinių ignoravimu.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Geriausi religija motyvuotos pseudoarcheologijos pavyzdžiai yra vis kas kelis metus iš naujo Ararate ar aplinkiniuose kalnuose „atrandama“ biblijinė Nojaus arka arba Turino drobulės naudojimas Jėzaus istoriškumo įrodymui.

Kiti garsūs pavyzdžiai yra vėlgi pasikartojantys Atlantidos ar Lemūrijos „atradimai“, kai kiekvieną naujai atrastą užlietą salą ar žemyno dalį skubama laikyti kažkuriuo iš šių mitologinių žemynų.

Daugybė archeologinių radimviečių jau daug metų taip pat yra ir pseudoarcheologinių spekuliacijų objektai. Tarp jų – Egipto piramidės, Teotihuakanas, Stounhendžas, Velykų sala, Palenkė, Čičen Ica, Naskos dykumos piešiniai ir kiti.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]