Slauharadas
| Slauharadas blrs. Слаўгарад, rus. Славгород | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Mogiliavo sritis
|
| Rajonas | Slauharado rajonas |
| Gyventojų | 7 895 |
| Pašto kodas | 213245 |
 Vikiteka |
Slauharadas |
Sláuharadas [1] (blrs. Слаўгарад; arba Slavgorodas, rus. Славгород) – miestas rytų Baltarusijoje, Mogiliavo srityje, Pronios ir Sožo santakoje, 58 km nuo Kryčavo ir 76 km nuo Mogiliavo. Slauharado rajono centras. Stovi cerkvė, veikia dvi vidurinės mokyklos, muzikos mokykla, kraštotyros muziejus. Pagrindinės pramonės šakos – maisto gamyba ir žemės ūkis. Stūkso piliakalnis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1136 m. kaip Prapoiskas. XIV a. tapo LDK dalimi. Vėliau atiteko Mstislavlio vaivadijai (ATR). Nuo 1772 m. rugsėjo Rusijos imperijos sudėtyje. XIX a. buvo miestelis, Bychavo apskrities Prapoisko valsčiaus centras.[2] 1881 m. surašymo duomenimis gyvenvietėje gyveno 3 400 žmonės. Buvo svarbus upių uostas. 1938 m. rugsėjo 27 d. gavo miesto tipo gyvenvietės statusą. II pasaulinio karo metu buvo okupuotas Trečiojo Reicho. 1945 m. gegužės 23 d. suteiktos miesto teisės ir pavadinimas Slauharadas. Sovietmečiu buvo statybų ir maisto pramonės centras.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Propojsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 51 psl. (lenk.)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 392