Kryčavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kryčavas
brus. Крычаў, rus. Кричев
   Coat of Arms of Kryčaŭ, Belarus.svg      Flag of Kryčaŭ.png   
Крычаўскі палац XVIII ст. Фасад (здымак 2007 год).JPG
Kryčavo rūmai

Kryčavas
53°43′0″N 31°43′0″E / 53.71667°N 31.71667°E / 53.71667; 31.71667 (Kryčavas)Koordinatės: 53°43′0″N 31°43′0″E / 53.71667°N 31.71667°E / 53.71667; 31.71667 (Kryčavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Mogiliavo sritis Mogiliavo sritis
Rajonas: Kryčavo rajonas
Gyventojų (): 28 200
Kirčiavimas: Krýčavas
Apie Lenkijos kaimą tokiu pačiu lenkišku pavadinimu žr. Kžičevas.

Kryčavas (arba Kričevas) (bret. Крычаў, rus. Кричев, lenk. Krzyczew) – miestas rytų Baltarusijoje, į pietryčius nuo Mogiliavo, Sožo upės dešiniajame krante, netoli sienos su Rusija; rajono centras. Per Kryčavą eina plentas Maskva-Babruiskas, geležinkeliais pasiekiami Charkovas, Mogiliavas, Orša, Roslavlis. Išplėtota statybinių medžiagų, ypač gelžbetonio gaminių, gumos, baldų, maisto (mėsos, alaus) pramonė. Veikia kraštotyros muziejus. Iš architektūros paminklų išlikę rūmai, statyti 1778–1787 m., Šv. Mikalojaus cerkvė, statyta XIX a. pab.- XX a. pr.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bažnyčia švento Nikolajaus

Kryčavas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1150 m. , čia nuo seno buvo medinė pilis. XII a. – XIII a. priklausė Smolensko, XIV a. pirmoje pusėje – Mstislavo kunigaikštystei, nuo XIV a. antrosios pusės ik 1772 m. – Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Nuo XV a. pabaigos valstybinio Kryčavo valsčiaus, vėliau seniūnijos centras. Valsčius atskirtas nuo Mstislavo kunigaikštės išmirus ją valdžiusiai Lengvenaičių dinastijai. Kryčavo pilis XVI a. – XVII a. buvo svarbus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės atramos punktas, ji atlaikė 1507 m., 1508 m., 1514 m., 1535 m., 1633 m. (tris), 1648 m., 1651 m., 1658 m., 1661 m. ir 1744 m. Rusijos kariuomenės apgultis. XVII a. pirmoje pusėje pilis restauruota, turėjo 5 šoninius ir vartų medinius gynybinius bokštus. XVIII a. čia nuolat tarnavo 17-24 patrankininkai. Nuo XVII a. vid. Kryčavo seniūniją valdė Nesvyžiaus šakos Radvilos. Per XVII a. vidurio karus su Rusija miestas nuniokotas, pilis sudeginta, todėl 1652 m. ir 1661 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas Kryčavo miestiečius atleido nuo mokesčių ir prievolių.

Per 1743–1744 m. Kryčavo seniūnijos valstiečių sukilimą prie Kričavo sukilėlius sumušė J. F. Radvilos sutelkti kariniai daliniai. Represijomis ir nuolaidomis sukilimas numalšintas. 1772 m. per Pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą miestą užvaldė Rusija, jis prarado miesto teises. Imperatorė Jekaterina II Kryčavo seniūniją, turėjusią daugiau, kaip 14 000 valdinių, 1776 m. padovanojo favoritui G. Potiomkinui.

XVIII a. Kryčave įsteigta laivų statykla, kitų manufaktūrų. XVIII a. pabaigoje pilis prarado karinę reikšme, apleista.

19191924 m. miestas priklausė Sovietų Rusijai, 1924 m. atiteko Baltarusijai, tapo rajono centru, o 1931 m. atgavo miesto teises. Per TSRS – Vokietijos karą naciai išžudė apie 24 000 miesto ir rajono gyventojų, daugiausia žydų. XX a. 6-9 dešimtmetyje Kričavas išsiplėtė.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1926 m. ir 2005 m.
1926 m.sur. 1959 m.sur. 1972 m. 2005 m.
5 592 19 000 26 500 27 700


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kryčavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 534 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]